FSF įvykiai

2024 m. birželio 26 d. 11 val. kviečiame jus į dr. Lauros Stankevičiūtės atvirą paskaitą „Cirkadiniai ritmai: jų reikšmė ir svarba senėjimo ir demencijos procesuose“. Dr. Laura Stankevičiūtė yra miego neuromokslininkė. Jos moksliniai tyrimai skirti miego pokyčių, smegenų senėjimo ir Alzheimerio ligos sąsajoms tirti. Ją ypač domina lyčių skirtumų aspektas. Kaip moterų reprodukcinių hormonų svyravimas menopauzės metu daro įtaką miego architektūros pokyčiams bei skatina smegenų pažeidžiamumą neurodegeneraciniams procesams ir kognityvinių funkcijų silpnėjimui. Ateityje Laura siekia šias žinias pritaikyti kuriant labiau individualizuotus miego gydymo metodus, skatinančius sveiką kognityvinį senėjimą. Dr. Laura Stankevičiūtė doktorantūros studijas atliko BarcelonaBeta Brain Research Centre ir Harvard Medical School. Ji taip pat yra The Alzheimer's Association International Society to Advance Alzheimer's Research and Treatment (ISTAART) Miego ir cirkadinių ritmų (Sleep and Circadian Rhythms) valdybos narė.

Vilniaus universitetas kartu su partneriais iš vienuolikos Europos Sąjungos šalių įgyvendina projektą DIGITAL FIRST: „Digital tech as the first language – INFORMATICS for digital natives“ (ERASMUS-EDU-2023-PI-FORWARD-LOT1). Projekto koordinatorius – Kroatijos Algebros universitetas. Projekte dalyvauja partneriai iš Kroatijos, Slovėnijos, Suomijos, Belgijos, Kipro, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Bulgarijos, Portugalijos ir Lietuvos, kuriai atstovauja Vilniaus universitetas (koordinatorė prof. dr. Valentina Dagienė).

DIGITAL FIRST projektu siekiama kurti naują, novatorišką pedagoginį požiūrį į informatiką. Projekto tikslas – sukurti ir išbandyti naujus efektyvius ir novatoriškus pedagoginius metodus mokant informatikos pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme kartu su atitinkamais mokytojų kompetencijų ugdymo scenarijais. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad būtų kuriama tai, kas vadinama funkciniu informatikos mokymu.

Skaityti daugiau

2024 m. birželio 12–14 d. nuo 10.00 iki 18.00 val. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Hindi auditorijoje Tibeto vienuolės kurs Vadžrajogini smėlio mandalą. Nesvarbu, ar mandalą suvokiame kaip meno kūrinį, ar kaip šventą objektą, tai gera proga susipažinti su Himalajų kultūra.

Socialinė politika yra gerovės valstybės šerdis. Jos idėją puoselėja Lietuvos Respublikos Prezidentas ir palaiko visuomenė. Visuomenės gerovės temoms vis didesnę reikšmę teikia ir tarptautinės organizacijos, pirmiausia, Europos Sąjunga (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Visgi Lietuvoje netrūksta socialinių iššūkių. „Esame tarp „lyderių“ Europos Sąjungoje pagal skurdo rizikos ir nelygybės mastus“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė dr. Jekaterina Navickė.

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams parodžius, kad stiprėja populistinės tendencijos, kurios, kaip žinia, tarpsta socialinių įtampų fone, mokslininkės teiraujamės, kaip Lietuva atrodo ES kontekste socialinės politikos atžvilgiu.

Vilniaus universiteto senatas 2024 m. gegužės 21 d. inicijavo naujos Vilniaus universiteto tarybos (toliau – Taryba) rinkimus ir paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Kandidatus kelti galima nuo 2024 m. gegužės 22 iki rugsėjo 10 d.

Taryba yra sudaroma penkerių metų kadencijai iš 11 narių. Šiuose rinkimuose bus renkami 9 Tarybos nariai:

Filosofijos fakulteto bakalauro ir magistro darbų gynimai vyks nuo gegužės 28 d. iki birželio 11 d. Gynimų procesą organizuojame gyvai. Gynimuose gyvai dalyvaus komisijos nariai ir besiginantys studentai. Maloniai kviečiame visus norinčius stebėti gynimus jungtis nuotoliniu būdu.

Apačioje rasite gynimų datas ir darbų temas pagal studijų programas.

Turiningų diskusijų!

Netylant kalboms apie švietimo problemas, mokytojų trūkumą, geriausią mokymosi ir mokyklos koncepciją, savo žodį taria ir universitetai. Būtent jų rankose yra būsimų pedagogų ugdymas, o žvelgiant plačiau – siektinos mokyklos įvaizdis. Studijuoti pedagogiką kviečiamas ne tik jaunimas, įgyti pedagogo kvalifikaciją siūloma ir jau turintiems išsilavinimą ir profesinę patirtį žmonėms. Anot Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. dr. Sandros Kairės, į tokias studijas ateina „labai motyvuoti, žingeidūs, aiškiai žinantys, ko savo pedagoginėje veikloje nori ar norėtų pasiekti studentai ir studentės“.

Vilniuje viešėjo vienas žymiausių JAV filosofų, logikos srities darbais pasaulyje išgarsėjęs Niujorko miesto universiteto (CUNY) profesorius Grahamas Priestas. Gegužės pabaigoje jis dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) surengtoje II tarptautinėje logikos konferencijoje, o jo skaityta atvira paskaita „Socialinis atomizmas ir jo metafizinės bei politinės problemos“ sulaukė ypatingo klausytojų susidomėjimo. Į konferenciją taip pat buvo atvykęs garsus britų filosofas, Jeilio ir Oksfordo universitetų profesorius Timothy Williamsonas, pranešimus skaitė logikos specialistai iš žinomų pasaulio universitetų – Daramo, Bristolio (JK), Helsinkio (Suomija), Osnabriuko (Vokietija), Gento (Belgija), Kyjivo (Ukraina), Varšuvos (Lenkija), Londono universitetinio koledžo ir kitų.