2020 m. birželio 12 d. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė Jūratė Charenkova gins disertaciją „Vyresnio amžiaus asmenų tapatumo tęstinumo prielaidos persikeliant į globos įstaigą“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Pradžia 11 val. Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda: https://bit.ly/2X5yupN
Skaityti daugiau
Vilniaus universiteto ekspertų pasisakymai laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ atskleisdavo vis naujas karantino laikotarpio pasekmes žmonių gyvenimui, padėdavo susimąstyti apie galimus ateities scenarijus. Ekspertai pabrėždavo, kad netikslinga kalbėti apie žmonių elgseną bendrąja prasme, nes sociumas yra labai įvairus ir jo narių socialinė aplinka labai skiriasi. Pats pokalbių formatas nulėmė tai, kad ekspertai kalbėdavo savo vardu, tačiau ekspertinio vertinimo „sūkuryje“ nepastebimai išnyko studijuojančiųjų „balsas“. Jie savaime buvo įtraukiami į žmonių, visuomenės, fakulteto bendruomenės sąvokas. Taip, jie yra fakulteto bendruomenės nariai, bet pasiteiraukime jų pačių, kaip jie gyveno karantino laikotarpiu, kaip koregavo savo kasdienes veiklas ir asmeninį gyvenimą.
VU Filosofijos fakulteto 3 kurso sociologijos bakalauro studentai - Morta Vanagaitė, Inidė Jasnauskaitė, Daiva Pavilonytė, Matas Čičelis ir Guoda Gudelytė – pristato „Šeiminiai ryšiai ir intymūs gyvenimai“ studijų dalyko (prof. Irena Juozeliūnienė) metu atlikto atvejų tyrimo rezultatus. Siekdami įvaldyti vizualųjį koncentrinių apskritimų taikymo metodą, individualiam tyrimo projektui studentai pasirinko ne studijų dalykui įprastas partnerio paieškos, skyrybų/išsiskyrimo, draugystės temas, o prioritetų viršūnėje atsidūrusią temą, ar/kaip karantino laikotarpiu keičiasi studentų studijų ir darbinės veiklos prioritetai bei jų derinimas, ar/kaip persitvarko studentų asmeninių bendruomenių struktūra ir bendravimas su reikšmingais asmenimis, ar pandemijos padiktuotos sąlygos pakoreguoja asmens reikšmingumo sampratas. Tyrime dalyvavo 6 nuolatinėse VU Filosofijos fakulteto studijų programose besimokantys ir dirbantys (samdomą darbą paslaugų, verslo, nevyriausybiniame sektoriuje, pagal verslo liudijimą) studentai.
Jau beveik 200 metų atliekami gyvūnų ir žmogaus elgesio bei psichikos nervinių mechanizmų tyrimai. Iš pradžių jie buvo nedrąsūs, tačiau tobulėjant smegenų pažinimo instrumentams tapo drąsesni ir ypač išmanūs.
Nors žmonių psichologinės savijautos vidutinis lygis karantino metu kito nedaug, tačiau kai kurių socialinių grupių atstovai ir pasižymintieji tam tikrais asmenybės bruožais patyrė didesnius savijautos pokyčius, atskleidė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktas tyrimas.
2020 m. birželio 5 d. Psichologijos instituto doktorantė Virginija Klimukienė gins disertaciją „Teistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos ir apsauginių veiksnių kaita bei prognostinės galimybės“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Tiek laiko svarstymams ir debatams, kritikai ar pagyroms apie tautos mobilizavimąsi bendram reikalui virtualioje erdvėje dar niekad neturėjome. Laukėme ir dar tebelaukiame „pirmosios bangos“ pabaigos, saugiai pasislėpę, tapę „urviniais“ ir globaliai ar lokaliai mąstome: kaip čia bus su tuo pasauliu po epidemijos ir karantino, kaipgi atrodys švietimas? Universitetai? Mokykla? Verslas? Menas? Kas keisis, o kas išliks? Kartais atrodo, kad nieko grąžinti į įprastas vėžes nereikia, visi gali saugiai dirbti iš namų: kam tie mokyklų pastatai? Universitetai? Kultūros ir meno institucijos? Jokios akivaizdžios naudos, skirtingai nei verslas, kurio neabejotinai reikia, kad išgyventume. Mokyklų bei universitetų pastatai reikalingi tik tiek, kiek jie išreiškia materialų turtą – pasakytų ne vienas politikas ar verslininkas. Yra ir visiškai priešingų nuomonių, reiškiančių realaus žmogiško santykio, emocijų, empatijos ilgesį.
Gerovė valstybėje yra susijusi su tuo, kaip joje tenkinami žmonių saugumo, švietimo, darbo, sveikatos poreikiai, kaip valstybė ir visuomenė reaguoja į socialinių, demografinių ir ekonominių pokyčių, skurdo, migracijos ir globalizacijos iššūkius.
Moksleivių karjeros/profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių pasirinkimų individo gyvenime. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Todėl šiandien daugiau yra pabrėžiama, kad karjera nėra pasirenkama, o yra konstruojama.
Daugiau kaip 200 metų neuromokslininkai ieškojo sąsajų tarp smegenų dydžio ir protinių gebėjimų, taip pat galimų skirtumų tarp vyrų ir moterų smegenų. Dažnai būtent smegenų dydžio rodiklis buvo smarkiai pervertinamas darant išvadas apie jo įtaką žmogaus pažintiniams gebėjimams, o moterų ir vyrų smegenys buvo laikomos struktūriškai skirtingomis. Tačiau vis dažniau mokslininkai teigia, kad iš viso nėra jokio ryšio tarp šių dviejų komponentų ir esminio skirtumo tarp skirtingų lyčių smegenų, nors dėl metodinių kai kurių mokslinių tyrimų spragų ilgą laiką buvo galvojama priešingai. Apie visa tai rašo VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Ramunė Dirvanskienė.
