FSF įvykiai

Vilniaus universitetas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe steigia STEAM centrą. Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus, įskaitant humanitarinius, socialinius mokslu ir matematiką. Todėl nenuostabu, kad universiteto mokslininkai aktyviai ieško bendradarbiavimo ryšių, įsitraukia į inovatyvius, perspektyvius šios srities projektus. VU prisijungęs prie per 20 Europos aukštųjų mokyklų jungiančio STEAM tinklo, kurį koordinuoja Vokietijos Freiburgo universitetas, įsitraukęs į Europos universitetų Coimbra tinklo STEM veiklą. Remiantis Erasmus+ strateginėmis partnerystėmis pernai parengtas ir laimėtas projektas „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM“, skirtas mokytojų kompetencijoms informatikoje ir STEM srityse gerinti. Artimas ir kitas Erasmus+ projektas – bendradarbiavimas steigiant STEAM centrų steigimą Azijos šalyse, dešimtyje Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų.

Informuojame, kad atsižvelgdama į infekcijos COVID-19 plitimo grėsmę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, koronaviruso prevencijai skirta darbo grupė nusprendė pratęsti nuotolinio mokymosi ir darbo terminą dar 3 savaitėms iki gegužės 31 d. 24 val. su galimybe šį laikotarpį pratęsti.

Automatino stabilizavimo mechanizmai yra gerai žinomi ne tik automobilių pramonės įmonėse, bet ir kalbant apie ekonomikos ir jos svyravimų nulemtų socialinių padarinių suvaldymą. 2008–2009 m. ekonominės krizės metu jie taip ir nebuvo pasitelkti, o dėl dabartinės, koronaviruso nulemtos, situacijos tenka susidurti su panašiais ir naujais iššūkiais. Apie tai, ar pasimokėme ir kaip esame pasiruošę švelninti staigiai ir skaudžiai mus užgriuvusią COVID-19 krizę – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros dėstytojos ir tyrėjos dr. Jekaterinos Navickės komentaras.

Nekyla abejonių, jog šiuo metu išgyvename emocinės sveikatos krizę. Jeigu į ją nebus tinkamai reaguojama, gali nutikti taip, jog net pasibaigus karantinui jausime šios krizės padarinius, tarp jų – ir padidėjusį savižudybių skaičių, nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje kalba Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas dr. Paulius Skruibis.

Jau beveik mėnesį gyvename karantino sąlygomis pagal mums visiškai naują ir neįprastą taisyklių rinkinį, kurio nesilaikant galime būti nubausti – užsikrėsti patys, užkrėsti kitus, patirti neformalų visuomenės ar formalų policijos sudrausminimą. Esame skatinami save disciplinuoti bei stebėti, ar kiti taip pat laikosi disciplinos. Esame kaip reta atskirti ir tuo pačiu – visi kartu, apimti nematomo, bet savo padariniais didelio viruso. Pandemija liečia daugiau ar mažiau kiekvieną tiek visuomenės, tiek kiekvieno individo gyvenimo sritį. Šiandien kviečiame skaityti interviu apie socialinius pandemijos aspektus su sociologu, Vilniaus Universiteto profesoriumi Zenonu Norkumi.

Nauja VU Filosofijos fakulteto mokslininkių psichologių Ievos Urbanavičiūtės ir Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės monografija „Nesaugumas dėl darbo: kaip išlaikyti darbuotojų gerovę besikeičiančiame darbo pasaulyje?“ nagrinėja subjektyvios darbuotojų reakcijos į numanomus nepageidaujamus darbo sąlygų pokyčius ar darbo vietos netektį – psichologiniai ypatumus.

Koronaviruso akivaizdoje pabėgėliai gali likti be pagalbos. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos teigia, kad be jų pagalbos pažeidžiamos visuomenės grupės atsiduria dar didesniame pavojuje.

Šiandien, 2020 m. balandžio 8 d., Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai buvo pateikta nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų pozicija bei siūlymai dėl COVID-19 socialinio poveikio. Šiuos siūlymus bendradarbiaudamos devynios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai: prie darbo prisidėjo Socialinės politikos katedros doc. Jekaterina Navickė, prof. Romas Lazutka, prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Daiva Skučienė, Socialinio darbo ir gerovės katedros dr. Ieva Adomitytė-Subačienė, prof. Laimutė Žalimienė, doc. Eglė Šumskienei ir daugelis kitų šių katedrų mokslininkų.