Studijų programa „Tvarumas ir ateities visuomenės“ siūlo naują, šiuolaikišką požiūrį į mokymąsi derinant įvairių sričių, pavyzdžiui, sociologijos, socialinio darbo, psichologijos, kriminologijos, vadybos, technologijų ir dirbtinio intelekto, žinias. Šia unikalia programa siekiama išmokyti studentus tapti socialinio tvarumo ir socialinių pokyčių savo bendruomenėje specialistais.
Studijuodami šioje programoje įgysite vertingų įgūdžių socialinės atsakomybės, miestų plėtros, socialinių inovacijų, strategijų ir projektų valdymo ir kt. srityse. Išmoksite analizuoti demografines tendencijas, identifikuoti visuomenės problemas, siūlyti duomenimis pagrįstus sprendimus bei naudotis pažangiausiomis socialinėmis teorijomis sprendžiant realias problemas. Vienas įdomiausių šios programos aspektų - tarptautinio judumo bei praktikų galimybės ir dalyvavimas praktiniuose seminaruose su socialiniais partneriais iš įvairių praktinių sričių. Įgysite praktinės patirties mokydamiesi su tvarios miestų plėtros ar socialinio poveikio ir kitais ekspertais. Šios galimybės padės jums įgyti įgūdžių, reikalingų kuriant prasmingas socialines inovacijas ir prisidedant prie tvaresnių ir įgalintų bendruomenių kūrimo.
Kodėl ši programa?
Ši programa siūlo išties tarpdisciplininį ir į ateitį orientuotą išsilavinimą. Ji suteiks studentams įrankių, padedančių suprasti ir spręsti sudėtingus socialinius iššūkius. Derindami teoriją su pažangiausiomis socialinių tyrimų metodikomis ir praktine patirtimi, studentai išmoks kurti inovatyvius, duomenimis pagrįstus tvaraus vystymosi sprendimus. Praktinio mokymosi su nacionaliniais ir tarptautiniais socialiniais partneriais galimybės, ši programa tampa idealiu startu tiems, kurie siekia tapti atsparių ir klestinčių visuomenių formavimo lyderiais.
Apie programą
 |
Krypčių grupė | Socialiniai mokslai |  |
Studijų trukmė | 4 metai |
 |
Studijų kryptis | Sociologija |  |
Programos kreditai | 240 kreditų |
 |
Kvalifikacinis laipsnis |
Socialinių mokslų bakalauras |  |
Valstybės nefinansuojamos vietos metinė studijų kaina |
3 195 EUR |
Studijų programos komiteto pirmininkė dr. Ieva Adomaitytė Subačienė, el. p.
Programos planai
D.U.K. apie Tvarumo ir ateities visuomenių studijų programą
Kaip įstoti į VU Filosofijos fakulteto „Sustainability and Future Societies“ („Tvarumas ir ateities visuomenės“) studijų programą?/ Kaip pateikti prašymą stoti?
Norint įstoti reikia:
Teiki prašymus studijuoti bendrojo priėmimo metu, kuris prasideda birželio 1 d. Prašymai priimami LAMA BPO sistemoje https://lamabpo.lt/. Šio priėmimo metu galima pretenduoti į valstybės finansuojamas (vf), valstybės nefinansuojamas (vnf) ar valstybės nefinansuojamas studijų vietas su teise į studijų stipendiją (vnf/st).
Kaip skaičiuojamas konkursinis balas?
Konkursinį balą sudaro:
| Dalykas | Forma | Koeficientas | |
| 1. | Istorija | Egzaminas | 0,4 |
| 2. | Geografija arba užsienio kalba, arba matematika, arba informacinės technologijos | Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys | 0,2 |
| 3. | Bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais | Egzaminas arba metinis (A lygio) pažymys | 0,2 |
| 4. | Lietuvių k. ir literatūra. Stojantiems iš užsienio šalių – anglų kalba. |
Egzaminas | 0,2 |
Koks yra minimalus balas norint įstoti į VU Filosofijos fakulteto studijų programą „Sustainability and Future Societies“ („Tvarumas ir ateities visuomenės“)?
Minimalus konkursinis balas dar nėra nustatytas.
Ko reikia norint įstoti į „Sustainability and Future Societies“ („Tvarumas ir ateities visuomenės“) studijų programą?
Vidurinį išsilavinimą įgijus 2025 m. ir norint pretenduoti į studijas VU, reikia:
1. Būti išlaikius šiuos valstybinius egzaminus:
- lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- matematikos valstybinį brandos egzaminą bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu;
- stojančiojo laisvai pasirenkamą brandos egzaminą.
Stojantiesiems trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis – 50 balų. Aritmetinis vidurkis yra skaičiuojamas iš neperskaičiuotų VBE rezultatų.
2. Minimalus konkursinis balas dar nėra nustatytas.
Asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje 2025 m., lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos dalykų VBE A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 110 proc. tipinio VBE, o B kurso įvertinimai – 70 proc. VBE rezultatų perskaičiavimas yra atliekamas LAMA BPO, kuomet skaičiuojamas stojančiojo (-os) konkursinis balas.
Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Ar už prašymo pateikimą reikia mokėti?
Visi priėmimo veiksmai per LAMA BPO informacinę sistemą atliekami nemokamai.
Už kokias veiklas galiu gauti papildomų balų stodamas?
| Kriterijus | Kriterijaus vertė |
| Pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo ne žemesnis nei 9 įvertinimas | 0,25 balo |
| Baigti baziniai kariniai mokymai arba atlikta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba | 0,5 balo |
| Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos. Vertinami tik 10 klasės, gimnazijos II–IV klasių mokinių olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Šis ribojimas netaikomas Europos profesinio meistriškumo (angl. Euroskills) konkurso ir / ar Pasaulio profesinio meistriškumo (angl. Worldskills) konkurso laimėtojams. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas ir konkursus skirti papildomi balai sumuojami | aukso medalis, arba I vieta, – 2,5 balo; sidabro medalis, arba II vieta, – 1,5 balo; bronzos medalis, arba III vieta, – 1 balas |
| Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos. Vertinami tik 10, gimnazijos II–IV klasių olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami | aukso medalis, arba I vieta, – 1,5 balo; sidabro medalis, arba II vieta, – 1 balas; bronzos medalis, arba III vieta, – 0,5 balo |
| Stojantiesiems į universitetinių arba koleginių studijų programas ir baigusiesiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu | 1 balas |
| Dalyvavimas Nacionalinėje jaunimo savanoriškos veiklos programoje, programos „Erasmus+“ finansuotuose Europos savanoriškos tarnybos ar programos „Europos solidarumo korpusas“ finansuotuose tarptautinės savanoriškos veiklos projektuose, kai savanoriška veikla truko ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, kai savanoriška veikla truko ne mažiau kaip 6 mėnesius. | 0,25 balo |
| Stojantiesiems į universitetinių studijų muzikos krypties studijų programas | 0,15 × A, čia A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas (taikoma asmenims, vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki 2024 m. gruodžio 31 d.) |
Kuo galėsiu dirbti po studijų?
Viešajame sektoriuje: ministerijos, savivaldybės ir pavaldžios įstaigos, seniūnijos, Europos sąjungos institucijos ir kt. Vietinės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos.
Privačiame sektoriuje galėsite dirbti konsultacinėse įmonėse, telekomunikacijų bendrovėse, inovacijas kuriančiose įmonėse, atsinaujinančios energetikos įmonėse, kurios vysto socialinės atsakomybės ir bendruomenių gerovės iniciatyvas, o taip pat socialiniuose versluose, kurie teikia ir koordinuoja socialines paslaugas.
Galėsite atlikti šias funkcijas:
Įgyvendinti darnaus vystymosi projektus savivaldybėse ar kitose regionų įstaigose, siekiant tvarios bendruomenių plėtros.
Kurti ir įgyvendinti strategijas, padedančias bendruomenėms prisitaikyti prie klimato kaitos ar kitų iššūkių (migracijos).
Dirbti miestų planuotojais ar tvarumo pareigūnais, prisidedant prie socialiai atsakingų ir aplinkai draugiškų miestų plėtros.
Tapti socialinės politikos analitikais, rengiančiais strategijas žiedinės ekonomikos ar socialinio tvarumo srityse, rinkti ir analizuoti duomenis.
Konsultuoti bendruomenių planavimo ir miestų atsparumo strategijų srityje, atlikti interviu su bendruomenių atstovais vesti renginius.
Koordinuoti visuomenės sveikatos ar socialinių paslaugų projektus, kurie skatina visuomenės gerovę bei klimato teisingumą.
Nevyriausybinėse organizacijose galėsite atlikti šias funkcijas:
Koordinuoti socialinio verslo projektus, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.
Dirbti žmogaus teisių gynimo srityje nacionalinėse ar tarptautinėse pilietinės visuomenės organizacijose.
Vertinti projektų socialinį poveikį, rinkti duomenis, atlikti apklausas, interviu.
Koordinuoti projektus, skirtus skurdo mažinimui, lyčių lygybei ar bendruomenių stiprinimui.
Ar galėsiu dirbti studijų metu?
Nemažai studentų derina darbą ir studijas, bet svarbu žinoti, kad ši studijų programa yra dieninių studijų, jos veiklos vyksta gyvai bei numatyta nemažai praktinių užsiėmimų, todėl norint kartu ir dirbti reikėtų ieškoti darbo, siūlančio lankstų darbo laiką.
Ar gausiu bendrabutį?
Vilniaus universiteto Bendrabučių centras savo veikloje organizuoja įstojusių į Vilniaus universitetą studentų (-čių), dėstytojų, darbuotojų bei Vilniaus universiteto ar Vilniaus miesto svečių aprūpinimą gyvenamuoju plotu studijų, darbo ar poilsio metu. Daugiau informacijos rasite čia.
Kas yra individualiosios studijos?
Individualiosios studijos – nuo antrojo semestro (arba vėliau) studentų laisvai pasirenkama studijų dalis, kurią gali sudaryti pagrindinės studijų krypties, kitų studijų krypčių dalykai, gretutinės studijos, skirtos įgyti papildomų kompetencijų, 20+ užsienio kalbų, bendrųjų universitetinių studijų dalykai, tarpkryptiniai dalykai, kuriuos galima rinktis tiek savo fakultete, tiek kituose Universiteto padaliniuose. Daugiau apie galima rasti čia.
Praktika
Studijų programoje numatyta galimybė atlikti praktiką, remiantis tarptautinio projekto SHOUT gerąja patirtimi, Erasmus mobilumo programa arba atlikti praktiką keliuose strategiškai svarbiuose Vilniaus universiteto partnerių - Arqus Europos universitetų aljanso universitetuose ir kitose vietinėse ar tarptautinėse organizacijose, kaip UAB The Critical ir Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma, Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir kt.
Aktualu
Studijas reglamentuojantys dokumentai
