Lietuva ir Japonija ieško bendrų sprendimų senėjančiai visuomenei ir socialinės apsaugos iššūkiams
2024 m. spalio 23-25 d. Rikkyo universitete (Japonija) vyko tarptautinis seminaras, skirtas socialinės politikos tyrimams Japonijoje ir Lietuvoje aptarti. Šis renginys buvo organizuojamas vykdant Lietuvos-Japonijos bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas – skatinti tarpdisciplininius ir tarptautinius tyrimus keturiose pagrindinėse srityse: senėjimas, sveikata ir išėjimas į pensiją; šeima, lytis ir gimstamumas; socialinė atskirtis ir skurdas; bei socialinės išlaidos ir finansai.
Lietuvos ir Japonijos mokslininkai seminaro metu dalinosi žiniomis apie aktualias socialines problemas, pristatė savo tyrimų rezultatus bei metodikas. Taip pat buvo vertinamos galimybės plėtoti tolimesnį bendradarbiavimą ir vykdyti bendrus tarpdisciplininius ir lyginamuosius mokslinius tyrimus. Seminaro metu buvo akcentuojami du pagrindiniai tyrimų laukai tolimesniam bendradarbiavimui:
- Nacionalinių sąskaitų (angl. National Transfer Accounts - NTA) metodologijos taikymas ekonominio gyvenimo ciklo, tarpgeneracinių pervedimų ir viešosios gerovės sistemos tvarumo analizei. Šios krypties tyrimai jungia makro ir mikro lygmens duomenis siekiant atsakyti į klausimą, kas finansuoja senėjančią visuomenę ir kokie mechanizmai naudojami pagyvenusių žmonių gerovei užtikrinti (darbo pajamos, turto perskirstymas, socialinės išmokos, privati parama ir perlaidos, pensijos). Japonijos mokslininkų komanda turi didelę tyrimų vykdymo patirtį šioje srityje. Šios srities tyrimai gali būti itin vertingi Lietuvai, kur metodologija iki šiol nebuvo plačiau taikyta, o taip pat ir kitoms sparčiai senėjančioms šalims ES. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.
-
Mikro lygmens analizės, pritaikant EUROMOD, plėtra politikos poveikio vertinimui Japonijoje. EUROMOD yra Europos Sąjungos (ES) mikro simuliacinis modelis, leidžiantis analizuoti mokesčių ir socialinių išmokų poveikį namų ūkio pajamoms, darbo paskatoms, valstybės finansams, nelygybės ir kitiems rodikliams. Modelis yra plačiai naudojamas akademiniams ir taikomiesiems tyrimams Lietuvoje ir ES, vertinant socialinės politikos reformų poveikį. Šis įrankis buvo pritaikytas ir už ES ribų, įskaitant Šiaurės ir Pietų Amerikos, Pietų Azijos ir Afrikos šalyse. Tokio modelio pritaikymas Japonijoje užpildytų esamas įrodymais grįstos politikos įgyvendinimo spragas, paskatintų taikomuosius socialinės politikos krypties tyrimus, leistų ženkliai praplėsti tarptautinių lyginamųjų tyrimų galimybes. Lietuvos projekto komandą turi didelę patirtį dirbant su EUROMOD modeliu, jį adaptuojant kitoms šalims už ES ribų. Plačiau skaitykite parengtame trumpraštyje lietuvių ir anglų kalbomis.
Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie tampresnio bendradarbiavimo ir efektyvesnės socialinės politikos formavimo Lietuvoje ir Japonijoje, stiprinant finansinį saugumą senatvėje, gerinant šeimos politiką, skatinant didesnę socialinę įtrauktį ir mažinant skurdą.
Projektas „Įrodymais pagrįstos socialinės politikos senėjimo, šeimos, socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo srityse plėtros galimybės Japonijoje ir Lietuvoje“ vykdomas pagal Lietuvos-Japonijos programą, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LJB-24-3. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Rikkyo universitetu Japonijoje.