Podoktorantūros stažuočių projektas „Patyrimo problema klasikinėje vokiečių filosofijoje“ (09.3.3-LMT-K-712-23-0135)
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas.
Projekto laikotarpis: 2021 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn.
Projektą vykdo:
Stažuotojas: dr. Brigita Gelžinytė
Vadovas: dr. (HP) Rita Šerpytytė
Projekto santrauka:
Projekte tyrinėjama mąstymo ir patyrimo problema klasikinėje vokiečių filosofijoje. Projekto tikslas: patobulinti stažuotojo mokslinę kompetenciją nagrinėjant mąstymo ir patyrimo problemą klasikinėje vokiečių filosofijoje pasitelkiant aristoteliškąją hexis sampratą ir jos pagrindu vystant atitinkamą Schellingo-Hegelio kontroversijos interpretaciją. Šio tyrimo turinį sudaro Schellingo ir Hegelio kontroversija siekiant iš skirtingų „sąmonės patyrimo“ (Erfahrung des Bewusstseins) sampratos perspektyvų apmąstyti proto savi-apibrėžties galimybę. Ieškant sintetinės šios kontroversijos prieigos galimybės, pasitelkiama Aristotelio Metafizikoje eksplikuojama save mąstančio mąstymo (noeseos noesis) samprata išryškinant jo performatyvųjį aspektą, analizuojama noetinės veiklos sąsaja su hexis kaip pastarosios modalumą charakterizuojančia apibrėžtimi. Projekto naujumą sudaro patyrimo aspekto tyrimų akcentavimas vokiečių idealizme, pastanga į mąstymo performatyvumo svarstymus įtraukti modalumo dimensijas bei aristotelinės prieigos kaip tarpinės strategijos lokalizavimas interpretuojant Schellingo ir Hegelio santykį sąmonės patyrimo problemos atžvilgiu. Projekto metu įgyvendintų mokslinių tyrimų rezultatus ketinama pristatyti dviejuose pranešimuose tarptautinėse konferencijose ir paskelbti dviejuose moksliniuose straipsniuose. Rezultatai pasiekti šiame projekte ne tik išplės klasikinės vokiečių filosofijos recepcijos galimybes tiek tarptautiniame, tiek Lietuvos filosofinių savimonės tyrinėjimų kontekste, ar ieškant sąsajų su antikine filosofine tradicija. Jie taip pat prisidės prie originalių interpretacinių prieigų vystymo iš post-dekonstrukcinės perspektyvos permąstyti patyrimo, subjektiškumo, apibrėžtumo ir tikrovės transformacijas antropoceno sąlygomis.