Studentai apie studijas
Gabija Jurkėnaitė
Studijose mokantis psichologijos, komunikacijos, organizacijų vadybos, duomenų analizės, kaitos veiksnius ir procesus, Lietuvos teisinės sistemos, užimtumo ir vietos socialinę politikos ir dar daug kitų jaunimo politikai svarbių sričių, užaugau aš ir smarkiai išaugo mano kuruojami projektai. Iki stojimų rezultatų visada žinojau, kur studijuosiu. Ne, tai nebuvo, VU Socialinės politikos programa, bet žinot, kaip sako „reiškia taip turėjo būti“ arba „likimas“. Dabar neįsivaizduoju savęs kitoje studijų programoje. Šiuo metu jaunimo politikos žinias gilinu atliekant praktiką Jaunimo reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip atrodo praktika? Tikrai ne kavos darymas, jautiesi lyg pilnavertis komandos narys ir atlieki savo srities darbus – giliniesi ir analizuoji jaunimo regioninę politiką.
Gabrielė Motūzaitė
Visą vaikystę ir paauglystę turėjau „menininkės“ etiketę. Rašydavau poeziją, kolekcionuodavau džiovintas rožes, piešdavau ant sienų, sūpuodavau gatvėje rastus kačiukus ir prisikepusi karštų sumuštinių eidavau ieškoti namų neturinčių draugų su įdomiausiomis istorijomis. Todėl tikriausiai galite suprasti mano artimųjų nuostabą, kai baigusi mokyklą pasakiau, jog nusprendžiau išeiti savanoriauti į kariuomenę. Man tai buvo aiškus Dievo pašaukimas, o mamai, močiutėms ir tetoms – ašarų pakalnė. Pamenu, kaip aiškiai jaučiau norą bėgti su mažuoju broliu ant rankų greičiau, negu kad jis bėgtų vienas ir... tiesiog išėjau. Visgi Dievas mane gerai pažįstą ir tie 9 mėnesiai tarnystės buvo geriausias laikas mano gyvenime. Grįžusi sau pasakiau: „Išmokau silpnesnius ginti fiziškai, dabar reikia išmokti, kaip tai daryti žodžiu“ ir nedvejodama pasirinkau socialinės politikos studijas Vilniaus universitete.
Žeimantė Straševičiūtė
Bakalauro baigiamąjį darbą rengiu apie minimaliuos poreikius, tiriu minimalių poreikių dydžio adekvatumą įvairioms su šiuo dydžiu susijusioms žmonių grupėms. Visada norėjau padėti žmonėms, prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, todėl pradėdama savo kelią pagalbos žmonėms link, suformuotą asmenybės bruožą – gilinimąsi į reiškinius iš esmės, iš pagrindų – taikau tirdama minimalių vartojimo poreikių dydį. Norą tirti būtent šį dydį paskatino supratimas apie piniginės socialinės paramos ir minimalių poreikių sąsajas, apie socialinės paramos reikalingumą, svarbą – tai paskutinis socialinės apsaugos laiptelis, paskutinis pajamų šaltinis.
Silvija Telksnytė
Šios studijos yra dalis manęs, dalis mano „profilio”. Dar prieš pradedant studijas pradėjau dirbti Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje (LiJOT) su Eurodesk bei jaunimo informavimu ir konsultavimo (JIK) tinklu, jauniems žmonėms geriau žinomu kaip „Žinau viską.“ Galiu patvirtinti, kad praktikoje visi procesai galbūt ir vyksta kiek kitaip, nei mokomės universitete, tačiau šios studijos tikrai nepamaišo, priešingai, tik papildo žiniomis bei akademiškumu ir padeda priimti geresnius sprendimus praktiškai! Tai, ką išmokdavau universitete, galėjau pastebėti ir pritaikyti galvojant apie JIK sistemos kūrimą Lietuvoje. Mokantis apie sprendimų priėmėjus, jų veiksmus per jaunimo politikos prizmę stebėjau, o kaip gi Lietuvoje veikia procesų įgyvendinimas tose institucijose, kurių veiklą analizuodavau studijose, šiuo atveju, Jaunimo reikalų departamente ar Socialinės apsaugos darbo ministerijoje, daugiau sužinojau apie Europos Sąjungos institucijas.