Prof. Saulius Geniušas filosofijos bakalauro laipsnį įgijo Vilniaus universitete, o daktaro – New School for Social Research (JAV). Savo daktaro disertacijoje, kuri buvo apdovanota Hanso Jono premija, tyrinėjo Edmundo Husserlio fenomenologinę horizonto koncepciją. profesorius taip pat yra publikavęs per šešiasdešimt straipsnių įvairiuose filosofiniuose leidiniuose bei antologijose anglų, vokiečių prancūzų, ispanų ir lietuvių kalbomis. Nuo 2007 m. dėstė New School universitete, Eugene Lang koledže (JAV), 2008 m. tapo asistuojančiu filosofijos profesoriumi James Madison universitete (JAV), o nuo 2012 m. prisijungė prie Honkongo kiniškojo universiteto katedros profesorių gretų, taip pat dirba Husserlio archyvuose, Kelno universitete (Vokietija). 2022 m. spalio 13 d. prof. Saulius Geniušas Filosofijos fakultete skaitys dvi paskaitas, apie skausmo fenomenologiją ir muzikos filosofiją. Kviečiame dalyvauti.
Skausmo fenomenologija
Spalio 13d. 11 val. VU Filosofijos fakulteto 301 auditorijoje, prof. S. Geniušas skaitys paskaitą apie skausmo fenomenologiją. Paskaitos tikslas - pristatyti skausmo fenomenologijos metmenis. Dėmesys bus skiriamas dviem klausimams: Ar fenomenologiniai kūniškumo tyrinėjimai yra svarbūs skausmo filosofijos kontekste? Ar fenomenologiniai laikiškumo tyrinėjimai gali praturtinti skausmo supratimą? Analizuojant šiuos klausimus, bus ne tik bandoma parodyti kaip klasikinė fenomenologija įgalina mus naujai permąstyti tokius fenomenus kaip skausmas, bet ir kaip skausmo tyrinėjimai suteikia mums galimybę naujai permąstyti klasikines fenomenologines temas, tokias kaip laikiškumas ir kūniškumas.
Muzikos filosofija
Spalio 13d. 13 val. VU Filosofijos fakulteto 209 auditorijoje vyks antroji profesoriaus paskaita apie muzikos filosofiją. Paskaita supažindins jus su muzikos filosofija analizuojant konkrečią problemą: ar muzikos kūriniai yra realūs ar idealūs objektai? Šį klausimą galima užduoti ir kitaip: kaip gali vienas ir tas pats muzikos kūrinys būti išgirstas gausybę kartų skirtingu metu, tačiau nepaisant nutikimų daugybės, kaskart būti atpažintas kaip tas pats? Paskaitos tikslas – pergalvoti šią problemą iš fenomenologinės perspektyvos. Bus atsižvelgiama į klasikines Edmundo Husserlio ir Romano Ingardeno pozicijas šiuo klausimu ir į šių pozicijų tolesnę plėtotę šiuolaikinėje hermeneutinėje filosofijoje.