Projekto laikotarpis: 2023 – 2026 m.
Projekto vadovas: doc. dr. Neringa Grigutytė
Tyrėjai: prof. dr. Paulius Skruibis, doc. dr. Greta Kaluževičiūtė, dr. Marija Vaštakė. Prie projekto vykdymo prisijungę studentai: Marija Biteniekytė, Saulė Navytė, Goda Nausėdaitė ir Ieva Šaltenytė.
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutarties Nr. S-MIP-23-13.
Psichoterapinė supervizija yra vienas iš pagrindinių psichoterapijos mokymo būdų ir viena iš svarbiausių profesinio darbo dalių, kurios metu profesinių santykių tarp labiau patyrusio kolegos (supervizoriaus) ir mažiau patyrusio kolegos (supervizuojamojo) pagalba siekiama plėtoti supervizuojamųjų profesines kompetencijas, teorines žinias transformuojant į praktinius įgūdžius. Nors psichoterapinė supervizija yra kertinis akmuo plėtojant supervizuojamųjų profesines kompetencijas ir pagrindinis būsimų psichoterapeutų rengimo būdas, tačiau iki šiol stokojama empirinių supervizijų tyrimų. Yra žinoma, kad supervizija „veikia“, tačiau lieka neaišku, kaip ji „veikia“. Siekiant užpildyti mokslinių tyrimų spragas, keliamas projekto tikslas tyrinėti skirtingų psichoterapijos paradigmų supervizijų procesą iš supervizorių ir iš supervizuojamųjų perspektyvų, atskleidžiant santykių supervizijos procese dinamikos ypatumus ir supervizijų efektyvumą lemiančius veiksnius. Tikslui pasiekti formuluojami trys uždaviniai, įvertinantys supervzijos santykių, dinamikos ir bendruosius bei specifinius supervizijos efektyvumo veiksnius trijose skirtingose psichoterapijos kryptyse – dinaminėje, egzistencinėje ir kognityvinėje. Atliekamas longitudinis tyrimas derinant kiekybinę ir kokybinę tyrimo strategijas. Tyrimo rezultatai implikuoja mokslinę ir praktinę vertę keliant psichoterapinės supervizijos kokybę.
VU Filosofijos fakulteto Psichologinių tyrimų atitikties mokslinių tyrimų etikai komiteto sprendimu mokslinis tyrimas „Psichoterapijos supervizijų efektyvumo ir santykių supervizijos procese dinamikos tyrimas“ atitinka mokslinių tyrimų etikai (Nr. 20 / (1.13 E) 250000-KT-161).
