Š. m. rugsėjo 30 d. (antradienį) Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į Linköpingo universiteto (Švedija) profesoriaus Charles Woolfsono paskaitą „Krizė, griežta ekonomija ir socialinės Europos pabaiga – apie ką įspėja naujosios ES narės Baltijos regione“. Paskaita vyks anglų kalba VU Filosofijos fakulteto (Universiteto 9/1) 306 aud. Paskaitos pradžia 11 val.
Akademinėje ir politinėje sferose vyksta diskusijos dėl Europos „socialinio modelio“ ateities bei gyvybingumo šiais griežtos ekonomijos laikais. Paskaitoje aptariama griežtos ekonomijos priemonių įgyvendinimo Baltijos šalyse patirtis, taip pat ginčijamas mitas, kad griežta ekonomija įmanoma be socialinių ir ekonominių padarinių. Baltijos šalių stiliaus griežta ekonomija tapo „sėkmingo koregavimo“ šablonu tarptautinei finansinei bendruomenei ir Europos Komisijai, ji siūloma kaip receptas Eurozonos periferijos šalims. Remiantis Baltijos šalių patirtimi, paskaitoje ginčijama, kad griežta ekonomija pakerta šiuo keliu einančių visuomenių ilgalaikį darnų vystymąsi. Tuo pačiu, griežta ekonomija kelia pavojų platesnei Europos integracijai, pagrįstai bendra „socialine dimensija“, ir Europos „socialinio modelio“ įgyvendinimui naujosiose ES narėse. Paskaitos santrauka anglų kalba - parsisiųsti.
Charles Woolfson yra darbo tyrimų profesorius Linköpingo universiteto (Švedija) Migracijos, etniškumo ir visuomenės tyrimų institute (Institute for Research on Migration, Ethnicity and Society (REMESO)). 1999-2009 m. jis gyveno, dėstė ir atliko tyrimus Baltijos šalyse, 2004-2007 m. Buvo Europos Komisijos Marie Curie profesorius Latvijos universitete. Paskaitoje svarstomi klausimai detaliau aptariami straipsnių rinkinyje, kurį Ch. Woolfsonas išleido drauge su bendraautoriai: The Contradictions of Austerity: The Socio-Economic Costs of the Neoliberal Baltic Model - parsisiųsti. London and New York: Routledge, 2014.
Profesoriaus Vilniuje pavasarį skaitytos viešos paskaitos vaizdo įrašą galima pamatyti čia.
Daugiau informacijos: http://www.charleswoolfson.com/
Kontaktinis asmuo:
Olga Suprun
tel.: +370 5 266 7618
el. paštas: