Rektoriaus komandos penketuke - dvi Filosofijos fakulteto atstovės

 
Liana Binkauskienė. Rektoriaus komanda sieks įgyvendinti strateginius universiteto tikslus

Rektoriaus prof. Artūro Žukausko komanda jau pradėjo dirbti. Be tradicinių – studijų ir mokslo prorektorių pareigas pradėjo eiti dar dviejų naujų sričių – partnerystės ir bendruomenės reikalų prorektoriai. Įvesta ir nauja kanclerio pareigybė. Pagrindinis naujos universiteto vadovybės tikslas – išrinktojo rektoriaus programos įgyvendinimas.

Mokslo prorektorius ir vicerektorius – dr. Rimantas Jankauskas, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius, LMA tikrasis narys.

„Viena svarbiausių mokslo reikalų prorektoriaus funkcijų – užtikrinti vienos iš svarbiausių Vilniaus universiteto misijų – žinių kūrimo įgyvendinimą, t. y. padėti, paskatinti, paremti universiteto mokslo žinių kūrimą, kaupimą ir sklaidą visuomenėje. Glaudžiausiai bendradarbiausiu su Mokslo ir inovacijų direkcija. Mano, kaip mokslo prorektoriaus, pagrindinės veiklos sritys – mokslininkų mokslinės kūrybos (nemėgstu žodžio „produkcija“) sekimas, registravimas, atsiskaitymas visuomenei, valdžios institucijoms (nes nuo to priklauso universiteto finansavimas), inovacijų perkėlimas į technologijas, autorinės teisės, patentabilumas, užsakomieji moksliniai tyrimai. Ir toliau gretimos sritys – mokslo žinių kaupimas ir sklaida, bibliotekos ir leidyklos kuravimas.“

Paklaustas, ar yra numatęs naujų priemonių mokslo vadybos darbe, prorektorius sakė: „Visi mes mokomės, ir čia reikės dar daug mokytis. Pirmasis dalykas – reikės pasimokyti gerosios mokslo vadybos praktikos, perimsiu buvusių mokslo prorektorių patirtį, ypač prof. E. Butkaus, kuris man yra didelis autoritetas, jam esu ypač dėkingas už geranorišką dalijimąsi žiniomis ir įdirbiu. Teks pavažinėti ir po užsienio universitetus, pasisemti patirties.“

„Mūsų silpnesnė vieta – humanitariniai ir socialiniai mokslai. QS reitinge pagal šių mokslų rodiklius mes nepatenkame į 500-tuką, o štai Tartu universitetas patenka ir gerokai mus lenkia šiose srityse. Gamtos ir tiksliųjų mokslų rodikliais Tartu universitetą lenkiam mes“, – sakė prorektorius.

Tarp svarbiausių pirmųjų numatomų darbų prof. R. Jankauskas įvardijo Santaros ir Saulėtekio slėnių programų baigimo ir uždarymo darbus, jų pristatymą visuomenei, pasirengimą startuojančiai naujai Vyriausybės programai „Išmanioji visuomenė – verslioji visuomenė“.

Be to, prorektorius sieks susipažinti su esama situacija, peržiūrėti tarptautinių ekspertų pastabas, ieškoti būdų, kaip pašalinti jose nurodytus trūkumus, susipažinti su mokslo bendruomene (vizitai į fakultetus). „Aš linkęs ne užsidaryti kabinete, o tiesiogiai bendrauti, kalbėtis su žmonėmis, kurie tą mokslą „daro“. Vienas iš mokslo politikos pasikeitimo aspektų dabar yra toks: ne mokslas mokslui, o mokslas visuomenei. Žinių ir technologijų perdavimas plačiąja prasme, mokslo pateikimas su „žmogišku veidu“, – sako naujasis mokslo reikalų prorektorius prof. R. Jankauskas.

Studijų prorektorė – dr. Nijolė Radavičienė, filosofijos docentė.

Studijų koordinavimo sritis prorektorei – ne naujiena. Ji buvo Filosofijos fakulteto studijų prodekanė, dalyvavo rengiant universiteto Studijų programų reglamentą ir daugelį kitų Studijų direkcijos dokumentų, yra Filosofijos magistrantūros studijų programos komiteto narė. „Darbą būtent šioje – profesoriaus A. Žukausko komandoje, atėjusioje su tikrai dideliais sumanymais ir didele energija – laikau didžiausiu iššūkiu, vertu pastangų“, – sako prorektorė doc. N. Radavičienė.

„Mano prorektorystės sritis turbūt pati tradiciškiausia, taigi ir aiškiausia: kuruosiu studijas, pirmąją ir antrąją pakopas, ir Elektroninių studijų ir egzaminavimo centrą. Gal būtų tiksliau sakyti: koordinuosiu studijas, o tai iš esmės reiškia tris pagrindinius etapus: stojančiųjų priėmimą, kokybiškų studijų programų parengimą ir palaikymą, sklandų studijų procesą. Pirmasis etapas užgriebia ir neuniversitetinę terpę – santykį su mokykla ar gimnazija, o antrasis apima ir santykį su socialiniais partneriais, galimais darbdaviais. Universitetas neturi prievolės įdarbinti absolventus, tačiau neabejotinai jaučia atsakomybę už tai, kaip mūsų ugdomos kompetencijos padeda įgyvendinti tolesnius absolventų gyvenimo ir karjeros planus“, – taip savo veiklos sritį apibūdina prorektorė.

Pagrindiniu savo darbo tikslu doc. N. Radavičienė vadina tarptautinio lygio studijų sistemos sukūrimą. „Iki tarptautinio lygio iš esmės labiausiai trūksta dviejų dalykų. Pirmąjį pažymėjo ir tarptautiniai ekspertai: nepakankamai efektyvus procesų administravimas. Tai reiškia, kad laikas ir energija švaistomi neesminiams dalykams, net ir geros iniciatyvos neaptariamos viešai, bendruomenė neįtraukiama į strateginių universiteto tikslų įgyvendinimą. Konkrečiai studijų srityje tas neįsitraukimas reiškiasi tam tikra fragmentacija – pavyzdžiui, tuo, kad neretai studijų programos dėstytojai nesijaučia dirbą komandoje, nemato bendro programos vaizdo, tad į studijų programos teikiamas kompetencijas žvelgia kaip į tuščią formalizmą (čia turiu pripažinti, kad dalyko/modulio griozdiškumas tokiam įspūdžiui tikrai palankus…), o ne kaip į realų ir bendrai koordinuojamą rūpestį. Dėstytojų kooperacijos labai aiškiai pritrūko, kai universitete buvo diegiama europinė kreditų sistema (ECTS) ir pradėta įgyvendinti modulinė studijų sistemos koncepcija. Antras dalykas, kurį laikyčiau būtinu tarptautinio lygio studijų sistemos atributu – studijų lankstumas, didesnio individualizavimo (tiek studijų turinio, tiek laiko požiūriu) galimybė. Mano galva, tokios galimybės glūdėjo modulinių studijų koncepcijoje, patvirtintoje prieš ketverius metus, tačiau jos liko neišnaudotos. Tad kalbėčiau ne apie revoliucines permainas ar naujų koncepcijų kūrimą, o veikiau apie erdvės geriems sumanymams išplėtimą, Studijų direkcijos pradėtos reformos konstruktyvią tąsą. Minėtos galimybės daugiausia liko neišnaudotos dėl tam nepritaikytos ir vangios studijų informacinės sistemos. Naujos VUSIS platformos įsigijimas – vienas pirmųjų uždavinių. Tad pirmieji mano planai ir yra nukreipti į susipažinimą su studijų sistemos lankstumo lygiu konkrečiose programose, su studijų individualizavimo politika fakultetuose.“

Prorektorė tikisi turiningesnio ir atsakingesnio studentų dalyvavimo gerinant studijų kokybę.

Partnerystės prorektorė – dr. Greta Drūteikienė, Ekonomikos fakulteto Vadybos katedros profesorė.

Prorektorė inicijuos ir koordinuos bendras veiklas su partneriais iš verslo  ir viešojo sektoriaus, koordinuos universiteto komunikacinius veiksmus, rūpinsis universiteto reputacijos stiprinimu tiek šalyje, tiek pasaulyje, rengs universiteto teikiamų paslaugų visuomenei planą ir rūpinsis jo įgyvendinimu, kurs universiteto mokslo populiarinimo modelį ir koordinuos jo įgyvendinimą, kartu su bendruomenės reikalų prorektore kurs universitetinę alumnų sistemą.

„Mano pagrindinis tikslas siejasi su universiteto strateginiame plane įvardytu aktyvios partnerystės krypties tikslu – kurti reikšmingą Vilniaus universiteto kultūrinę, socialinę ir ekonominę vertę“, – sako prof. G. Drūteikienė. Darbo pradžioje prorektorė nori pamatyti, pajausti ir susipažinti su esama situacija, o toliau laukia bendravimas ir bendradarbiavimas.

„Šiuo metu analizuoju universiteto komunikacinę politiką ir informacijos sklaidą, esamus ryšius su verslu ir viešuoju sektoriumi, vertinu universiteto dalyvavimo įvairiuose reitinguose procesus, domiuosi universiteto galimybėmis tapti rimtų tarptautinių tinklų ir asociacijų nariu. O kai tiksliai žinosiu, kur esame ir kur norime būti, vyks nuoseklus ir sistemingas darbas“,  – sako prorektorė prof. G. Drūteikienė.

Bendruomenės reikalų prorektorė – dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros docentė.

„Tai nauja pareigybė, tokios nebuvo ne tik pas mus, bet ir kituose Lietuvos universitetuose. Todėl pirmas darbas ir yra susitarti, susiderinti, apibrėžti mano veiklos sritį, o tai šiuo metu rektorate ir darome“, – sako prorektorė.

„Kalbant labai apibendrintai, pagrindinė mano užduotis bus rūpintis universiteto žmonių gerove. Kad vieniems būtų gera čia dirbti, o kitiems – studijuoti. Suprantu, kad užduotis labai plati, nes mūsų universitetas yra itin didelė organizacija, jungianti labai daug žmonių su skirtingais vaidmenimis. Be to, rūpinimasis organizacijos kultūra, jos bendruomenės tarpusavio santykiais, organizacijos narių motyvacija yra darbas, kuris niekada nesibaigia. Šių dalykų tobulinimui nėra ribų – visada viskas gali būti dar geriau – tą žinau iš savo kaip supervizorės veiklos. Kita vertus, nors bendruomenės reikalų prorektorės pareigybė ir nauja, tačiau tikrai nėra taip, kad iki šiol universitete minėtais dalykais visiškai nebuvo rūpinamasi – jei taip būtų buvę, universitetas nebūtų pasiekęs savo ilgo amžiaus ir patrauklumo. Vis dėlto universiteto bendruomenės reikalams dabar bus skiriamas ypatingas dėmesys, jie bus sutelkti tam skirto padalinio darbuotojų rankose. Bendruomenės rūpesčiai taps specialaus dėmesio objektu. Toks dėmesys leidžia daugiau pastebėti ir daugiau atliepti, labiau sustiprinti ir daugiau užauginti“, – dalijasi mintimis doc. B. Švedaitė-Sakalauskė.

Bendruomenės reikalų prorektorė padės Studentų atstovybei, kuruos Personalo direkciją, Kultūros centrą, Sveikatos ir sporto centrą, universiteto muziejų, Botanikos sodą, bendradarbiaus su kitais padaliniais, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su studentų ar darbuotojų reikalais.

Svarbiausi pirmieji bendruomenės reikalų prorektorės darbai yra du. Ji stengsis kuo greičiau susipažinti su tuo, kas universitete jau daroma dėl jo žmonių, nes kol kas, kaip teigia pati, universitetą ji gerai pažįsta iš dėstytojos pozicijos, tačiau jis turi labai daug ir kitų dimensijų. „Eisiu pas visus, kas su tuo dirba, ir kalbėsiuosi, klausiu apie sėkmes ir rūpesčius. Kalbėdamasi ir susipažindama bandysiu suprasti, kas dar nėra daroma, bet reikėtų būtinai daryti. Kai kurių naujų idėjų turi rektorius, turiu ir aš pati“, – sako bendruomenės reikalų prorektorė. Antrasis labai svarbus darbas – rasti savo komandą, su kuria būtų galima siekti gerų rezultatų. Jos narių prorektorė pirmiausia ieškos pačiame universitete.

Kancleriu paskirtas buvęs administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna, kanclerio pavaduotoju – dr. Juozas Galginaitis, buvęs strateginių reikalų prorektorius.

Iki šiol kanclerio pareigybės universitete taip pat nebuvo, nors daugelyje Vakarų šalių universitetų tokia pareigybė yra. Tiesa, kanclerio vardu ji vadinama ne visur – kai kuriuose universitetuose analogiškas pareigas einantis pareigūnas vadinamas administracijos ar universiteto direktoriumi. Jo paskirtis – suburti visą universiteto administraciją į darnią komandą, kompetentingai padedančią universiteto rektoriui ir prorektoriams siekti strateginių universiteto tikslų. Kaip teigia dr. J. Galginaitis, „kancleris – kaip didelio simfoninio orkestro koncertmeisteris, kuris rūpinasi, kad orkestras būtų sukomplektuotas ir profesionaliai grotų“.

Kancleriui ir jo kuriamai tarnybai pavestos ne tik statute tiesiogiai nustatytos funkcijos –valdyti universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, užtikrinti universiteto vidaus tvarką ir reikiamas materialines ir organizacines sąlygas Senato ir Tarybos veiklai. Kaip visos administracijos vadovas, kancleris kartu su rektoriumi ir atitinkamą universiteto veiklos sritį kuruojančiu prorektoriumi rūpinsis ir žmogiškųjų išteklių klausimais, prižiūrės visą centrinės ir padalinių administracijos veiklą, jai vadovaus. Kancleriui taip pat pavesta kuruoti universiteto veiklas pagal strateginio plano kryptį „Efektyvus valdymas“, todėl daugiausia dėmesio kanclerio tarnyba pirmiausia ir skirs universiteto finansų valdymo, plėtros investicinių projektų įgyvendinimo, informacinių technologijų ir būtinų informacinių sistemų kūrimo ir plėtojimo, viešųjų pirkimų, infrastruktūros eksploatavimo ir paslaugų teikimo optimizavimui. Nuolatinio dėmesio centre bus ir žmogiškųjų išteklių valdymo klausimų sprendimas.

„Pirmiausias ir svarbiausias darbas – optimizuoti administracinių išteklių naudojimą. Pradėsime nuo centrinės administracijos, vėliau diskutuosime ir dėl kamieninių padalinių administracijų struktūros ir atsakomybės“, – sako kancleris dr. A. Pikturna. Vardijami ir kiti skubūs darbai: reikia baigti tvarkyti dokumentus dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto perdavimo universitetui Vyriausybės nutarimu, tęsiami neatidėliotini darbai dėl kamieninių padalinių perkėlimo į baigiamus statyti Gyvybės mokslų ir Nacionalinį fizinių ir technologijų mokslų centrus Saulėtekyje. Dar šiemet reikia priimti sprendimus dėl dalies pagrindinių centrinės administracijos padalinių filialų įkūrimo Saulėtekyje.

Kancleris linki visiems ištvermės, susiklausymo, aktyvaus dalyvavimo visuose procesuose ir… supratimo. „Kartu dirbdami galime ir kalnus nuversti“, – sako dr. A. Pikturna.

Informacijos šaltinis: portalas VU naujienos