Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus Algimanto Valantiejaus (1958-2016) netekus
Pirmadienio (kovo 14 d.) rytą savo namuose, rengdamasis vykti į darbą, netikėtai mirė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius Algimantas Valantiejus, tik neseniai sutikęs 58-ąjį gimtadienį. Gimęs tremtinių šeimoje (1958.02.26, Inta, Komijos Respublika, Rusijos federacija), įveikdamas „netinkamos“ anais laikais socialinės kilmės sukeltas kliūtis, velionis atkakliai siekė galimybės dirbti anksti pamėgto sociologijos mokslo srityje. Atgimimui ir atkurtai Lietuvos nepriklausomybei pašalinus paskutines kliūtis, 1992 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Socialinės struktūros ir kultūros santykio problema nacionalizmo sociologijoje“. Disertacijos faktinis vadovas buvo Vytautas Kavolis, kurio žymiausiu mokiniu tarp Lietuvos sociologų, tęsiančių „kavolišką“ tradiciją lietuviškoje sociologijoje, Algimantas ilgainiui ir tapo. 1992-2001 m. dirbo Klaipėdos universitete, kur mažiau nei per 10 metų iš asistento tapo profesoriumi. Klaipėdos universitete vadovavo Sociologijos katedrai, o 1997 m. įkūrė iki pat belaikės mirties redagavo pagrindinį Lietuvos sociologijos žurnalą „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kylančią Algimanto žvaigždę pripažino ir kiti Lietuvos sociologai. 2001 m. Algimantas pakviestas dirbti Socialinių tyrimų instituto Socialinių teorijos skyriaus vadovu, o taip pat ir į Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, kur Sociologijos katedroje dėstė Šiuolaikinės sociologijos teorijos, Kritinių sociologijos diskursų, Politikos sociologijos, Lietuvos sociologijos, Etninių santykių ir nacionalizmo sociologijos kursus. Paskelbė apie šimtą mokslinių straipsnių ir eilę sociologijos veikalų, tapusių svariu įnašu į Lietuvos sociologijos raidą. Žymiausios jo sociologinės studijos – Kritinis sociologijos diskursas. Tarp pozityvizmo ir postmodernizmo (2004), Socialinės struktūros samprata: nuo makro prie mikromodelių (2007), Sociologijos istorija: teorinės idėjos, problemos ir sąvokos (2007). Ant velionio rašomojo stalo liko baigiamas rengti spaudai naujas fundamentalus veikalas „Fenomenologinė sociologija“. Iš užsienio kalbų vertė bei redagavo reikšmingus Lietuvos sociologijos raidai užsienio sociologų veikalus, tame tarpe R. Dahrendorf Modernusis socialinis konfliktas (1996); A. Giddens, Sociologija (2005), A. Garfinkel Etnometodologiniai tyrimai (2005). Aktyviai reiškėsi nacionalinėje ir tarptautinėje mokslo ekspertinėje veikloje – buvo Ohio universiteto Globalizacijos Centro (direktorius – prof. Algis Mickūnas) narys, Lietuvos mokslų tarybos Socialinių mokslų srities ekspertas.
Sociologija Algimantui nebuvo tik hobis, bet įdėmus santykis su kasdieniu gyvenimu, leidžiantis ir džiaugtis akimirkos lengvumu, ir būti dėmesingu smulkmenoms, ir jausti principingą atsakomybę už geresnės visuomenės siekį. Gausus intelektualinis palikimas, išsiskiriantis pagarba lietuviškam žodžiui, bei iki išnaktų užsitęsę bičiuliški pokalbiai niekam nepalikdavo abejonių, kad kalbėjimas ir rašymas apie sociologiją buvo jo gyvenimo principas, kurį jis mylėjo ir mokė pamilti kitus. Todėl daugelio mūsų gyvenime jis visada išliks žmogumi, įkvepiančiu prasmingai ieškoti ir atsakingai tarti žodžius apie mus supantį pasaulį, mus pačius ir mūsų mąstymo formas.
Visa Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų bendruomenė kartu su šeimos nariais, draugais ir bičiuliais liūdi dėl šios ankstyvos ir netikėtos netekties.
Antradienį (kovo 15 d.) velionis bus pašarvotas Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas nuo 12 val.
Trečiadienį (kovo 16 d.) 12 val. bus aukojamos Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje. Karstas išnešamas 13 val.