Waltą Disney’ų, Albertą Einsteiną, Giordaną Bruno ir Franzą Kafką sieja vienas bendras dalykas – jie visi tikėjo vaizduotės svarba. Būdami skirtingų epochų ir disciplinų genijais, jie pripažino, kad būtent vaizduotė buvo toji galia, kuri nulėmė jų įžvalgas ir atradimus. Einsteinas net pagarsėjo šia citata: „Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį“.
10-12 klasių moksleiviams skirtose Vaizduotės laboratorijose pristatomi kūrėjai, filosofai bei mokslininkai, kurie apmąstė vaizduotės vaidmenį ir pasiūlė įvairių jos praktikavimo būdų. Trijų paskaitų kurse pasitelkiama teorinių disciplinų – menotyros, psichologijos, psichoanalizės, estetikos, filosofijos, neuromokslo – požiūrių įvairovė. Kūrybinių technikų ir mokslinių studijų derinimas leistų išmėginti vaizduotę ir taikyti ją kūrybingumo lavinimui plačiausia prasme. Kartu laboratorijos padėtų moksleiviams susidaryti platesnį požiūrį į mokslą, jo galimybes bei praktinį pritaikomumą, pažinti savo gebėjimus, o tai atvertų geresnes galimybes pasirinkti gabumus atitinkančią specialybę.
Tikslinė grupė: 10-12 klasių moksleiviai
Grupės dydis: iki 60 asmenų (būtina registracija)
Paskaitų vieta: Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9/1, Vilnius)
Paskaitų laikas ir temos: I sesija vyks 2016 m. rudens semestre (šeštadieniais) – numatomos 3 paskaitos nuo 14.00 iki 17.30 val. (trukmė: 3 val. + pietų pertrauka su nemokamu maitinimu):
2016 m. spalio 1 d.
I paskaita. Įvadas. Kas yra vaizduotė?
Vaizduotės vaidmuo filosofijos, psichologijos, kultūros istorijos, meninės kūrybos ir neuromokslo požiūriu.
2016 m. lapkričio 19 d.
II paskaita. Vaizduotė, atmintis ir kūnas.
Nuo Pietų Amerikos gyventojų iki Renesanso eksperimentatorių, nuo neuromokslo atradimų iki šiuolaikinių menininkų praktikų.
2016 m. lapkričio 26 d.
III paskaita. Vaizduotė, mokslas ir medijos.
Didieji atradėjai, vizionieriai ir inovatoriai. Montažas ir kitos kinematografinės technikos. Vaizduotė ir naujosios technologijos.
Moksleivius, norinčius dalyvauti trijose Vaizduotės laboratorijų paskaitose, iki rugsėjo 9 d. 12 val. kviečiame užpildyti šią REGISTRACIJOS FORMĄ (registracija pasibaigė). Dėl riboto grupės dydžio, dalyvauti laboratorijose galės moksleiviai, gavę laboratorijų dalyvio kvietimą. Susidarius didesnei moksleivių grupei iš tam tikro regiono, miesto ar mokyklos, bus organizuotas nemokamas transportas (pirmyn ir atgal).
Vaizduotės laboratorijų II sesija, kurioje galės dalyvauti nauja mokinių grupė, planuojama 2017 m. pavasario semestre.
Apie Vaizduotės laboratorijų lektorių:
Kristupas Sabolius, rašytojas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, tyrinėja tradicines ir alternatyvias kūrybingumo formas bei analizuoja prieštaringą vaizduotės vaidmenį Vakarų mąstymo teorijose. Jis yra trijų mokslinių monografijų autorius Proteus and the Radical Imaginary (2016); Įsivaizduojamybė (2013); Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija (2012). Dėsto estetikos, šiuolaikinės meno filosofijos ir vaizduotės teorijų kursus, bendradarbiavo kuruojant keletą parodų. 2006 m. išleido debiutinį romaną Bloga knyga, parašė keletą pjesių bei scenarijų kino filmui Lošėjas (bendraautoris rež. Ignas Jonynas), kuris tapo pirmuoju Baltijos šalių filmu įtrauktu į San Sebastiano kino festivalio programą, o Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose Sidabrinė gervė 2014 buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Kartu su Tomu Ramanausku išleido kūrybingumo provokacijų knygą Žmogus, kuris žinojo viską (2014) bei rengia įvarius kūrybingumo skatinimo mokymus.
Projektas „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“ Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-02-0001
Kontaktinis asmuo:
Olga Suprun
VU Filosofijos fakulteto vyr. specialistė
Tel.: 85 266 7618
El. paštas: