Vilniaus universiteto leidykla išleido Laimutės Žilinskienės (sudarytoja), Sigitos Kraniauskienės, Irenos Šutinienės kolektyvinę monografiją „Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta“. Monografija parengta ir jos leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Vėlyvasis sovietmetis gyvenimo istorijose: pirmoji sovietmečio karta“ (sutartis Nr. LIT-9-3/LSS-250000-354) lėšomis. Monografijos viršelis
Vykdyto projekto tikslas buvo parengti mokslo studiją, toliau nagrinėjančią sovietmečio interpretacijas autobiografiniame diskurse kartų tyrimo perspektyvoje – tęsiant ankstesnius sovietmečio atminties tyrimus, atliktus vykdant projektą „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ (D. Leinartė, L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, I. Šutinienė, I. Gečienė).
Parengtoje kolektyvinėje monografijoje aiškinamasi, kokie yra išskirtiniai vadinamosios pirmos sovietmečio kartos, gimusios 1946 - 1959 m., bruožai. Nagrinėjama, kokie instituciniai veiksniai lėmė šios kartos formavimąsi – kaip sovietinis „atšilimo“ laikotarpis struktūrino jos gyvenimo scenarijus, kokias prisitaikymo strategijas ji rinkosi, kokį vaidmenį jai prisitaikant atliko šeima. Taip pat aptariami dabartinio kartos santykio su sovietmečiu poreiškiai – kartos sovietmečio atminties bruožai, sovietmečio patirčių įtraukimo į dabartinį asmens tapatumo vaizdinį strategijos.
Ar „tikros“ sovietinės kartos formavimo projektas pavyko? Vieno atsakymo neturime. Jo ieško ir kartos atstovai:
Kai dabar mes buvome savo mokyklos šimto metų jubiliejuje, tai apie mūsų kartą kalbėjo kaip apie labai nelaimingą kartą, kaip apie prarastą kartą. Mes taip susikumščiavome alkūnėmis ir sakėme – tai kas čia mums buvo blogai? Šokome, dainavome, vaidinimus rengėme, važinėjome, visur ėjome. Ir sako – oi, kokie čia [mes] buvome persekiojami. Aš tiesiog nesupratau, kas tuo buvo norima pasakyti, bet žinau, kad lietė mūsų kartą (M 1950).
Ar tokie kaip aš, skirtingai tėvų ir tarybinės sistemos auklėti, kolaboravome? Ar sąmoningai, idėjiškai prisidėjome prie socializmo kūrimo ir stiprinimo? Taip. Kolaboravome. Padėjome kurti nevykusia ideologija pagrįstą santvarką. Ne. Atsidavę dirbome pagal specialybes. Profesionaliai, žingeidžiai, pareigingai (V 1942).
Ir mano karta, tai iš tikrųjų yra tie žmonės, kurie paskui atėjo į Sąjūdį. Jie jau buvo psichologiškai ir ideologiškai pribrendę nagrinėti tą situaciją ir išsakyti savo nuomonę (M 1945).