Kaip ir kasmet Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai, paskatinti dėstytojos Rasos Bačiulienės, savanoriavo ir įgyvendino šaunius socialinius projektus.
Ieva Paškevičiūtė savanoriavo Švento Kryžiaus namuose, kurių misija skamba labai paprastai – padėti žmonėms. Šv. Kryžiaus namai skirti socialiai remtiniems žmonėms, senjorams ir vaikams bei visiems žmonėms, kurie siekia įkūnyti krikščioniškas vertybes savo gyvenime ir 
visuomenėje. Savo veikla namai stengiasi įgyvendinti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos steigėjo Pal. Jurgio Matulaičio šūkį „Nugalėk blogį gerumu". Jau šešis mėnesius kiekvieną savaitę Ieva praleidžia po dvi valandas Šv. Kryžiaus namuose. Mergina sutinka atvykstančius, atsako į jų klausimus, taip pat telefonu, padeda namų lankytojams ir benamiams. Ieva prieš Šv. Velykas surengė šaunų užsiėmimą Šv. Kryžiaus namų dienos centre besilankantiems vaikams. Kartu jie sukūrė nuotaikingus velykinius atvirukus. Ieva prisipažino, kad kūrybinis darbas su vaikais buvo tarsi vyšnaitė ant torto, vainikuojanti visą studentės savanoriavimo patirtį Šv. Kryžiaus namuose.
Ugnė Rožėnaitė, Brigita Misevičiūtė ir Vaida Valevičiūtė savanoriavo Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione, tai socialinės globos namai, teikiantys Vilniaus vaikams ir jaunuoliams su negalia socialinės globos paslaugas nuo 3 iki 29 metų amžiaus. Pensionas įsteigtas 1993 m. 
Pensiono darbuotojai siekia sudaryti geresnes sąlygas neįgaliems vaikams ir jaunuoliams atskleisti kūrybinius gabumus, plėsti pasaulio pažinimo ribas. Pensiono bendruomenė rūpinasi jų gerove ir trokšta atstoti vaikams ir jaunimui prarastą šeimą bei namus. Studentės pensione lankėsi keturis kartus. Kartu su neįgaliais jaunuoliais merginos kūrė sapnų gaudykles, papjė mašė būdu gamino velykinius kiaušinius, o per paskutinį susitikimą kartu kūrė velykinius kiaušinius-sveikinimus. Studentės prisipažino, kad pirmą kartą atvykusios į pensioną jautėsi nedrąsiai ir baiminosi, bet greitai susidraugavo su neįgaliais jaunuoliais. Ugnė, Brigita ir Vaida sakė, kad nelengva buvo atsisveikinti, nes pensione labai draugiška ir šilta atmosfera. Po vasaros atostogų merginos ketina sugrįžti.
Monika Bielskytė ir Kotryna Makovskytė lankėsi Vilniaus vaikų dienos centre „Augam su maltiečiais“, kurį 2005 metais įkūrė Maltos ordinas. Kiekvieną dieną centre lankosi penkiolika vaikų 8-12 metų iš socialinės rizikos šeimų. Studentės kartu su vaikais ruošėsi Šv. Velykoms ir dažė medinius kiaušinius, kuriuos vėliau vaikai padovanojo per Kaziuko mugę „Maltiečius“ parėmusiems žmonėms. Monika ir Kotryna taip pat padėdavo vaikams ruošti namų darbus, kartu žaisdavo stalo žaidimus. Studentės prisipažino, kad šio projekto metu išmoko klausytis ir suprato, kaip vaikams svarbu būti išgirstiems.
Rūta Petrikaitė ir Aneta Ščesnovič savanoriavo organizacijoje „Maisto bankas“. Studentės padėdavo maisto sandėlyje, kur reikėdavo greitai 
išrūšiuoti suvežtas paaukotas daržoves ir vaisius. Sunkiausia, anot merginų, būdavo rūšiuoti pernokusius, patižusius ir labai 
minkštus vaisius bei daržoves, kilnoti sunkias dėžes ir visą tai daryti labai greitai, tačiau viską atpirko surasti nauji draugai. Studentės prisipažino, kad jų požiūris į maistą pasikeitė, tapo daug atsakingesnis – nebešvaisto nė kąsnelio.
Julita Blažytė lankėsi Veriškių kaimo vaikų dienos centre, kur buvo labai šiltai sutikta. Lankymasis šio mažo kaimelio dienos centre Julitą tiesiog įkvėpė. Labiausiai studentę sužavėjo tai, kad ji tikrai pasijuto reikalinga. Anot merginos, didelės organizacijos ir centrai miestuose sulaukia tikrai nemažai savanorių dėmesio, tuo tarpu centrai atokesnėse vietovėse nėra išlepinti ir labai vertina kiekvieną savanorį. „Daugelis žmonių, o kartais ir aš, manome, kad negalime pakeisti pasaulio. Bet tai netiesa. Vienas žmogus gali nuveikti labai daug.“ – sakė Julita po apsilankymo Veriškių vaikų dienos centre ir susitikimo su šio centro įkūrėja Egle.
Viktorija Zandovaitė savanoriavo Pal. Jurgio Matulaičio socialiniame centre. Kartu su pagalbininkais iš Studentų šaulių korporacijos mergina surengė dienos centro vaikams varžybas, kuriose dalyvavo penkios komandos. Vaikai pirmiausia turėjo padėti „sužeistam“ draugui, paskui naudojantis kompasu surasti tam tikrą daiktą, vėliau Morzės abėcėlės pagalba atkoduoti informaciją, surasti paslėptą daiktą miške, su visa šaulio ekipiruote, t. y. sunkia kuprine, šalmu įveikti kliūčių ruožą ir galiausiai pataikyti į taikinius. Visos komandos, žinoma, gavo prizus. „Ko aš išmokau savanoriaudama šiame centre? Pirmiausia, pagerinau savo organizacinius gebėjimus, kurių man, kaip būsimai socialinei darbuotojai, tikrai prireiks. Antra, manau, radau kur ir su kuo norėsiu ateityje dirbti ir teikti kitiems džiaugsmą.“ – teigė Viktorija.
Renata Tadovska savanoriavo nakvynės namuose „Caritas“, kuriuose kasdien apsilanko apie 60 prieglobsčio ieškančių žmonių ir kurių amžius nuo 25 iki 60. Studentė šešias savaites mokė rusakalbius lankytojus lietuvių kalbos. Renata prisipažino, kad lengva nebuvo, tačiau ši patirtis išmokė studentę kantrybės, suteikė pasitikėjimo savimi.
Karina Jakel ir Diana Trimailova savanoriavo Vilniaus lopšelyje-darželyje „Daigelis“, kur kartu su vaikais piešė, žaidė, sportavo, dainavo, stebėjo ir paprasčiausiai gėrė arbatą ir skanavo pyragus.
Evelina Kuizinaitė prisijungė prie projekto „Ne imti, o duoti“. Tai Lietuvos Gamtos Mokslų Olimpiadų Asociacijos ne pelno siekiantis projektas, kurio tikslas švietėjiškas ir socialinis: padėti mokytis ir susidraugauti su vaikų globos namų auklėtiniais. Evelina tapo korepetitoriumi vaikų globos namuose „Gilė“. Studentė du kartus per savaitę lankydavo berniuką vardu Matas, kuriam padėdavo ruošti namų darbus, kartu žaisdavo, organizuodavo teminius renginius. Evelina padėjo surengti Užgavėnes ir kino vakarą.
Kamilė Girdenytė ir Laura Mogenytė taip pat įsiliejo į projektą „Ne imti, o duoti“. „Jeigu nori būti geras socialinis darbuotojas, turi įgyti daug skirtingos patirties,“ – įsitikinusi Laura. Studentės lankėsi „Minties“ vaikų globos namuose. Kamilė prisipažino, kad savanoriavimas šiuose vaikų namuose atskleidė, kad kai kurių vaikų gyvenimas tikrai yra nelengvas, tačiau žmonės galėtų jį praskaidrinti, jei tik rastų nors valandėlę laiko per dieną praleisti su šiais vaikais. „Esu laiminga, kad turėjau galimybė pabūti su šiais vaikais, nes jie mane išmokė džiaugtis mažais dalykais .“ – papildė Laura.
Aistė Vengrauskaitė ir Brigita Armalytė savanoriavo Krizinio nėštumo centre, kuris yra įkurtas padėti moterims, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus. Organizacija siekia vykdyti abortų prevenciją Lietuvoje ir rūpintis moterų psichine sveikata krizinio nėštumo metu bei pagimdžius. Čia ateina moterys, kurios išgyvena dėl neplanuoto nėštumo ir jaučiasi pasimetusios, vienišos, bijo priimti naujai pasibeldusią gyvybę, ieško išeičių. Aistė ir Brigita labai džiaugėsi galėjusios būti naudingos šiame centre, kur jas pasitiko labai šiltai ir draugiškai. Studentės padėjo rūšiuoti suaukotus drabužėlius naujagimiams ir besilaukiančioms moterims, pagelbėjo fotosesijoje, kuri buvo surengta specialiai Krizinio nėštumo centro lankytojoms, o fotonuotraukos dabar eksponuojamos Pranciškonų bažnyčioje.
Teksto autorė: Rasa Bačiulienė