Š. m. birželio 21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Justas Bujokas gins disertaciją „Epistemologinis konstruktyviojo empirizmo skepticizmas“ humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 12 val.
Moksliniai vadovai:
prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H) Nuo 2013–04–04 iki 2017–04–02;
prof. dr. Evaldas Nekrašas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H). Nuo 2011–10–01 iki 2013–04–03.
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija –01 H).
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. dr. Skirmantas Jankauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
doc. dr. Jonas Dagys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof. dr. Aldis Gedutis (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof. dr. Algis Mickūnas (Ohio universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof. dr. Vytis Valatka (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjama gamtos mokslo pažintinio statuso problema. Mokslo ontologijos, epistemologijos, mokslo kalbos semantikos, taip pat mokslo metodologijos klausimai itin aštriai svarstomi mokslinio realizmo ir antirealizmo kontroversijoje. Viena iš reikšmingiausių šiuolaikinių antirealistinių mokslo filosofijos krypčių – Baso van Fraasseno konstruktyvusis empirizmas. Anot konstruktyviojo empirizmo, mokslas siekia empiriškai adekvačių, o ne vis teisingesnių teorijų. Šios disertacijos tikslas – ištirti, ar pagrįsta tokia konstruktyviojo empirizmo siūloma mokslo koncepcija. Disertacijoje probleminiu požiūriu apibūdinama konstruktyviojo empirizmo pozicija: eksplikuojamos svarbiausios konstruktyviojo empirizmo sąvokos ir apibrėžiama konstruktyviojo empirizmo vieta tarp kitų šiuolaikinių mokslo filosofijos krypčių. Didžiausias dėmesys skiriamas konstruktyviojo empirizmo empirinio adekvatumo kategorijai ir šią kategoriją suponuojančios skirties tarp stebimųjų ir nestebimųjų esinių analizei. Disertacijoje taip pat tiriama, kiek konstruktyvusis empirizmas suderinamas su faktinės mokslo praktikos ir hipotetinių mokslo praktikų pavyzdžiais. Disertacijoje konstruktyvusis empirizmas apginamas laikantis skeptinio požiūrio į galimybes universaliai filosofijos metodais eksplikuoti tradiciškai epistemologijoje moksliniam pažinimui aprašyti vartojamas sąvokas.