Š. m. spalio 5 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas Ignas Šatkauskas gins disertaciją „Edmundo Husserlio fenomenologija: kilmė ir genezė” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 11 val.
Mokslinis vadovas: doc. dr. Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H).
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
doc. dr. Mintautas Gutauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
doc. dr. Danutė Bacevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
doc. dr. Dalius Jonkus (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof. dr. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof. dr. Tomas Sodeika (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H).
Anotacija:
Disertacijoje tiriama Edmundo Husserlio dėmesio sampratos kilmė ir raida. Šių tyrinėjimų reikmę laiduoja nūdienė diskusija fenomenologijoje dėl to kaip Husserlis suprato dėmesį, o tai, plačiau pažiūrėjus, reiškia, kad diskutuojama kaip apskritai fenomenologiškai gali būti atverta dėmesio problematika, kuri turi ypatingą reikšmę fenomenologinei abstrakcijos ir idealios reikšmės sampratai. Polemika skleidžiasi keliose plotmėse (dėmesio ir abstrakcijos santykio eksplikacijoje, dėmesio ir fenomenologinės redukcijos santykio išsklaidoje, dėmesio ir refleksijos modelio išaiškinimo problematikoje), tačiau kaitriausias diskusijų židinys: dėmesio ir intencionalumo santykio klausimas. Išskirtinos dvi polemikos pusės: pirmoji, neigianti ankstyvąjį Husserlį formulavus dėmesio sampratą kaip atskirą nuo intencionalumo tematikos; antroji, tvirtinanti, kad ankstyvasis Husserlis skyrė dėmesio ir intencionalumo fenomenus ir suvokė tai kaip (sąlyginai) atskiras fenomenologinių tyrinėjimų sritis. Disertacijoje išaiškėja, kad pastaroji ginčo pusė interpretuoja Husserlio dėmesio sampratą įtikinamiau, parodoma kaip ir kokiame kontekste Husserlis bandė skirti dėmesio ir intencionalumo fenomenus, kokios problemos kilo apmąstant šią skirtį idealios reikšmės klausimo kontekste ir kaip dėmesio klausimas buvo susietas su originalios laiko sąmonės problematika. Formuluojamas fenomenologinės dėmesio sampratos evoliuciją atspindintis dėmesio apibrėžimas: universalus dėmesio turinys, apibrėžiamas teorinio intereso sąvokos, yra daugialypė lūkesčių ir jų išpildymo sintezių vienovė.