Pirmas „Problemų“ numeris buvo pasirašytas spaudai 1968 m. gruodžio 10 d., taigi šiemet – garbingas žurnalo jubiliejus, jo leidybos 50-metis. Skaičiai turi savo magiją, tad dar kiek paskaičiavus paaiškėja, kad 2018 m. išėjo ir 100-asis žurnalo sąsiuvinis (93 numeriai ir 7 Priedai). Tad spalio mėn. pabaigoje pasirodęs 94-tas „Problemų“ numeris pradeda antrąjį savo leidinių šimtą. Turint omenyje sovietmečio gyvenimą už „geležinės uždangos“, galima tik svarstyti, ar žurnalo įsteigimo metai atsitiktinai sutapo su legendinių judėjimų už demokratizacijos reformas Europoje ir JAV metais. Liudininkai tokio sąryšio neakcentuoja, tad lieka manyti, jog stiprios idėjos tiesiog „sklando ore“. E. Nekrašas yra teisingai pastebėjęs, kad jo įkūrimo ir išlikimo peripetijos vertos atskiros studijos. Džiugu, kad istorikai, sociologai jau ėmėsi tyrinėti sovietmetį, rinkti sakytinės istorijos šaltinius, kol dar yra galinčių liudyti. Dalį filosofų pasakojimų, netilpusių į knygą „Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos“ (sudarytojai A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė, V. Klumbys, 2015), publikuosime šių metų „Problemų“ priede, taip pat pažymėtame 50-mečio ženklu. Nuo „Problemų“, kaip pasakoja buvęs „Minties“ leidyklos Filosofinės literatūros redakcijos vedėjas A. Rybelis, išsivystė ir unikalieji filosofinės literatūros leidybos projektai, kurie iki šiol stulbina mūsų kaimynus latvius ir estus.
„Problemų“ istorijos tyrinėtojas patektų į tikrai nenuobodų lauką. Reikėjo daug išminties, filosofinio įžvalgumo ir organizacinio apsukrumo norint išlaviruoti tarp marksistinės-lenininės filosofijos „kepurės“ ir tikrojo žurnalo leidėjų siekio – skleisti liberalesnę mintį, žadinti kritinę mintį ir pažindinti skaitytoją su pasaulio filosofine tradicija bei šiuolaikiniais amžinųjų problemų svarstymais, kuriems tuo metu buvo pritaikyta gerai maskuojanti „šiuolaikinės buržuazinės filosofijos kritikos“ kepurė. Reikėjo praktinio sumanumo ir tuometinio vyriausiojo redaktoriaus Č. Kalendos didelio pasišventimo, kad atkūrus nepriklausomybę žurnalas ištvertų materialinius ir techninius pirmojo dešimtmečio sunkumus (1990-1998). Daugelį tos istorijos detalių kruopštus tyrinėtojas pastebės tyrinėdamas J. Dagio rūpesčiu sukurtą išsamų skaitmeninį žurnalo archyvą „Problemų“ tinklapyje.
Šiandien, 50-taisiais leidimo metais, „Problemos“ – tarptautiškai pripažintas filosofijos žurnalas, įtrauktas į svarbiausias akademines visatekstes duomenų bazes Web of Science (2005), SCOPUS (2002) ir kt. 2017 metais SJR Scimago Journal & Country Rank duomenų bazėje žurnalo H indeksas yra 5, tarp 528 filosofijos krypčiai priskiriamų žurnalų pasaulyje jis yra 260 vietoje. Atnaujinta tarptautinė redkolegija (iš 19 narių 10 žinomų užsienio filosofų), šiuolaikines technologijas pasitelkianti žurnalo leidyba (OJS, iThenticate naudojimas) bei atvira prieiga padarė žurnalą patraukliu užsienio autoriams (virš 40%). Natūraliai išaugo redakcijos portfelis – padidėjo autorių konkurencija. Aukštą teorinį žurnalo lygį padeda išlaikyti sąžininga anoniminio recenzavimo sistema ir nuolat plečiamas tarptautinis recenzentų tinklas – anglų kalba pateiktus straipsnius recenzuoja užsienio mokslininkai, jų sąrašas nuo 2015 m. publikuojamas pirmajame metų numeryje.
Šiandienos didysis iššūkis liečia ne tik „Problemas“, jis skatina telktis visus humanitarinės kultūros tyrinėtojus ir kūrėjus, kurių pastangos nuolat susiduria su būtinybe įrodinėti savąjį „moksliškumą“ kiekybinio vertinimo skalėse (cituojamumo rodikliai, h-indeksas, įtakos rodikliai ir pan.) ir taikant atsiperkamumo, efektyvumo bei įnašo į pridėtinės vertės gaminimą požiūrį. „Problemos“ ir šiose skalėse užima pakankamai gerą poziciją, tačiau humanitarinio lauko stiprybė vargiai pamatuojama tokiais kriterijais, tad praktinio sumanumo prisireikia ir šiandien išlaikant žurnalo kūrėjų užduotą siekį – vystyti humanitarinę kultūrą, puoselėti gimtosios kalbos galimybes išreikšti ir tyrinėti problemas, aktualias žmogaus bei visuomenės dvasiniam gyvenimui.
Nijolė Radavičienė, vyriausioji redaktorė