Š. m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė MILDA BALTRIMIENĖ gins disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 10 val.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Alvydas Jokubaitis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H).
Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. dr. Albinas Plėšnys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H),
prof. dr. Aleksandras Dobryninas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05S),
prof. dr. Bogdan Szlachta (Krokuvos Jogailaičių universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01H),
doc. dr. Vaidotas A. Vaičaitis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – 01S),
doc. dr. Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S).
Anotacija:
Teisinio pozityvizmo ir prigimtinės teisės teorijos ginčas daugelį metų buvo ašine teisės filosofijos polemika. Tačiau šiuolaikinėse teisės filosofijos diskusijose dėl teisės prigimties pastebimas teisinio pozityvizmo dominavimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinės teisinio pozityvizmo teorijos nesutaria, ką reikėtų laikyti svarbiu ir reikšmingu subjektinių teisių funkcijos apibrėžime. Teisinis pozityvizmas deklaruoja siekiantis aprašyti teisę tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokia ji turėtų būti. Tačiau skirtingas subjektinių teisių koncepcijas pateikiančios teisinio pozityvizmo teorijos neigia bet kokios alternatyvios subjektinių teisių sampratos galimybę bei siekia vienam iš pateikiamų subjektinių teisių aprašymų suteikti prioritetą. Dėl šios priežasties svarbu išanalizuoti, ar šios teorijos nepažeidžia pamatinių teisinio pozityvizmo prielaidų bei ar dera su šioje teisės filosofijos paradigmoje keliamais tikslais. Kartu nesutarimai tarp šiuolaikinių teisinio pozityvizmo teorijų dėl subjektinių teisių prigimties verčia kelti ir platesnį klausimą: ar iš viso galima pozityvistinė subjektinių teisių koncepcija? Konkrečiau – ar teisinio pozityvizmo teorijos gali pateikti pamatinėms teisinio pozityvizmo prielaidoms neprieštaraujančią bei vidiniais prieštaravimais nepasižyminčią subjektinių teisių sampratą? Dėl šios priežasties disertacijoje yra siekiama įvertinti, ar teisinio pozityvizmo teorijos gali tinkamai pagrįsti subjektinių teisių skirtumą nuo objektinės teisės ir apibrėžti jų funkciją, pastarąsias kildindamos iš tam tikrų socialinių faktų bei nesiremdamos normatyviniais argumentais.
Kontaktinis asmuo: Jūratė Rapalavičiūtė, +370 5 2667616,