disertac booksŠ. m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė ODETA GELEŽĖLYTĖ gins disertaciją „Dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios pagalbos siekimo veiksniai“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 14 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilnius universitetas, socialiniai mokslai, psichologija - 06 S).

Disertacijos gynimo krypties tarybos sudėtis:
prof. dr. Gražina Gudaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06S),
doc. dr. Rasa Barkauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06S),
doc. dr. Neringa Grigutytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06S),
dr. Karolina Krysinska (Melburno universitetas, Australija, socialiniai mokslai, psichologija – 06S).
prof. dr. Nida Žemaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B).

Anotacija:
Dėl savižudybės artimojo netekusiems asmenims būdingos įvairios, neretai intensyvios fizinės, kognityvinės, emocinės reakcijos bei socialiniai pokyčiai, dėl kurių gali būti reikalinga tiek socialinio tinklo narių, tiek profesionalų pagalba. Pastebėta, kad gedintieji būtent po savižudybės neretai intensyviau patiria kaltę, stigmatizaciją, gėdą. Kadangi apie gedinčiųjų po savižudybės pagalbos siekimo ypatumus žinoma itin nedaug, tyrime siekėme išanalizuoti bei aprašyti su dėl savižudybės artimojo netekusių asmenų profesionalios psichologinės pagalbos siekimo elgsena susijusius veiksnius, įtraukiant ir gedului po savižudybės būdingus ypatumus. Analizuotos savijautos, nuostatų pagalbos siekimo atžvilgiu, sunkumų įveikos būdų, gedulo po savižudybės ypatumų, socialinių pokyčių bei demografinių ir su netektimi susijusių charakteristikų sąsajos su profesionalios psichologinės pagalbos siekimu po patirtos savižudybės. Tyrime dalyvavo 82 pilnamečiai asmenys per pastaruosius trejus metus netekę artimojo dėl savižudybės (64 moterys (78 %) ir 18 vyrų, amžiaus vidurkis 37,79 m., netektis patirta vidutiniškai prieš 12,23 mėn.). Tikslui pasiekti buvo pasirinktas kiekybinės ir kokybinės duomenų analizės strategijų derinimas. Rezultatai atskleidė subjektyvaus ryšio artimumo su mirusiuoju, profesionaliai psichologinei pagalbai priskiriamos vertės ir naudojimosi emocine parama įveikos strategijos vartojimo dažnumo reikšmę prognozuojant gedinčiųjų pagalbos siekimo elgesį. Taip pat pastebėta, kad asmenims, kurie kreipėsi į specialistus po netekties, buvo būdinga stipriau jaučiama kaltė, stigmatizacija bei dažniau patiriami neigiami santykių su aplinkiniais pokyčiai po savižudybės.

Skaityti disertaciją

Kontaktinis asmuo: Jūratė Rapalavičiūtė, +370 5 2667616, 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos