2019 m. rugsėjo 27 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai tradiciškai dalyvauja Europos Tyrėjų naktyje. Atverdami duris visuomenei, mokslininkai kviečia mokslo entuziastus susipažinti su jų vykdomais moksliniais tyrimais bei dalyvauti įvairiuose interaktyviuose eksperimentuose, paskaitose, diskusijose ar seminaruose.
Kviečiame susipažinti su VU Filosofijos fakulteto Tyrėjų nakties programa:
Trumpa ekskursija po logikos džiungles
Kokias logines klaidas dažniausiai darome samprotaudami, kaip ir kodėl tai nutinka? Kaip nustatyti ar samprotavimas logiškai taisyklingas? Kada išvada ar tezė yra pagrįsta? Interaktyvioje paskaitoje, pasitelkiant pavydžius, bus mėginama atskleisti ir glaustai paaiškinti pagrindinius logiškai taisyklingo samprotavimo ir argumentacijos principus.
Lektorius: Filosofijos instituto doktorantas Albinas Plėšnys
Laikas: rugsėjo 27 d. 16 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 304 aud.
Registracija el. paštu:
Kokias logines klaidas dažniausiai darome samprotaudami, kaip ir kodėl tai nutinka? Kaip nustatyti ar samprotavimas logiškai taisyklingas? Kada išvada ar tezė yra pagrįsta? Interaktyvioje paskaitoje, pasitelkiant pavydžius, bus mėginama atskleisti ir glaustai paaiškinti pagrindinius logiškai taisyklingo samprotavimo ir argumentacijos principus.
Lektorius: Filosofijos instituto doktorantas Albinas Plėšnys
Laikas: rugsėjo 27 d. 16 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 304 aud.
Registracija el. paštu:
Laimingas gyvenimas. Ko reikia ir ar viskas priklauso nuo manęs?
Paskaita-diskusija. Pradžioje trumpai aptariamos laimingo gyvenimo koncepcijos, veiksniai, sąlygos. Įvertinami šiuolaikinio gyvenimo pokyčiai ir iššūkiai laimingo gyvenimo kontekste. Auditorija įtraukiama į atskirų laimės veiksnių vertinimą. Siūloma atlikti ir laimingo gyvenimo modernioje visuomenėje galimybės – individualaus laimingumo testą. Analizuojami laimės spąstai.
Lektorius: Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius dr. Boguslavas Gruževskis
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 307 aud.
Registracija el. paštu:
Paskaita-diskusija. Pradžioje trumpai aptariamos laimingo gyvenimo koncepcijos, veiksniai, sąlygos. Įvertinami šiuolaikinio gyvenimo pokyčiai ir iššūkiai laimingo gyvenimo kontekste. Auditorija įtraukiama į atskirų laimės veiksnių vertinimą. Siūloma atlikti ir laimingo gyvenimo modernioje visuomenėje galimybės – individualaus laimingumo testą. Analizuojami laimės spąstai.
Lektorius: Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius dr. Boguslavas Gruževskis
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 307 aud.
Registracija el. paštu:
Ką filosofas gali pasakyti apie sąmokslo teorijas?
Šiomis dienomis internetas ir žiniasklaida pilni sąmokslo teorijų – tūkstančiai žmonių tiki, jog astronautai niekada nenusileido Mėnulyje, Žemę slapta lanko ateiviai, o 51 zonoje saugomi nepaprasti artefaktai. Tačiau ką apie sąmokslo teorijas gali pasakyti filosofija – ar visomis sąmokslo teorijomis vertėtų abejoti? O gal kai kurios yra labiau vertos dėmesio už kitas? Kuo sąmokslo teorijos skiriasi viena nuo kitos, ir kuo jos panašios į kitus įsitikinimus – pavyzdžiui, religines idėjas ar mokslinius spėjimus? Apie tai ir daugiau kalbės filosofijos doktorantas, religijotyrininkas ir mokslo populiarintojas Alfredas Buiko.
Lektorius: Filosofijos instituto doktorantas Alfredas Buiko
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 302 aud.
Registracija el. paštu:
Šiomis dienomis internetas ir žiniasklaida pilni sąmokslo teorijų – tūkstančiai žmonių tiki, jog astronautai niekada nenusileido Mėnulyje, Žemę slapta lanko ateiviai, o 51 zonoje saugomi nepaprasti artefaktai. Tačiau ką apie sąmokslo teorijas gali pasakyti filosofija – ar visomis sąmokslo teorijomis vertėtų abejoti? O gal kai kurios yra labiau vertos dėmesio už kitas? Kuo sąmokslo teorijos skiriasi viena nuo kitos, ir kuo jos panašios į kitus įsitikinimus – pavyzdžiui, religines idėjas ar mokslinius spėjimus? Apie tai ir daugiau kalbės filosofijos doktorantas, religijotyrininkas ir mokslo populiarintojas Alfredas Buiko.
Lektorius: Filosofijos instituto doktorantas Alfredas Buiko
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 302 aud.
Registracija el. paštu:
Ar nuobodulys yra kontrrevoliucinis? Kasdienybė kaip monotonija ir maištas
Kasdienybė – prieštaringas fenomenas, kuriam būdingos visiškai priešingos ir, atrodytų, nesuderinamos charakteristikos. Viena iš esminių kasdienybės charakteristikų, akivaizdžiai manifestuojančių kasdienybės dvilypumą, yra nuobodulys. Atrodytų, nuobodulys savaime turėtų reprezentuoti kasdienybės monotoniją ir rutiną. Prieštaraudamas tokiam stereotipui, Siegfriedas Kracaueris išskyrė dvi nuobodulio formas – vulgarųjį ir tikrąjį. Vulgarusis nuobodulys palaiko kasdienės rutinos status quo. Tikrasis nuobodulys, priešingai, suspenduoja įprastas rutinines veiklas ir todėl turi monotonijos įveikos potencialą.
Ar nuobodulys iš tiesų gali perkrauti kasdienę rutiną? O gal neegzistuoja jokio „tikrojo“ nuobodulio galimybė, gal pats nuobodulys, kaip teigia garsusis situacionistų šūkis, yra „kontrrevoliucinis“, t.y. toks, kurį reikia eliminuoti tam, kad būtų perkeista visuomenė?
Pranešimas parengtas vykdant tyrimą pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kasdienybė ir karo traumos reprezentacija vėlyvojoje modernybėje“ (S-MOD-17-1).
Lektorius: Filosofijos instituto docentas dr. Nerijus Milerius
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 301 aud.
Registracija el. paštu:
Kasdienybė – prieštaringas fenomenas, kuriam būdingos visiškai priešingos ir, atrodytų, nesuderinamos charakteristikos. Viena iš esminių kasdienybės charakteristikų, akivaizdžiai manifestuojančių kasdienybės dvilypumą, yra nuobodulys. Atrodytų, nuobodulys savaime turėtų reprezentuoti kasdienybės monotoniją ir rutiną. Prieštaraudamas tokiam stereotipui, Siegfriedas Kracaueris išskyrė dvi nuobodulio formas – vulgarųjį ir tikrąjį. Vulgarusis nuobodulys palaiko kasdienės rutinos status quo. Tikrasis nuobodulys, priešingai, suspenduoja įprastas rutinines veiklas ir todėl turi monotonijos įveikos potencialą.
Ar nuobodulys iš tiesų gali perkrauti kasdienę rutiną? O gal neegzistuoja jokio „tikrojo“ nuobodulio galimybė, gal pats nuobodulys, kaip teigia garsusis situacionistų šūkis, yra „kontrrevoliucinis“, t.y. toks, kurį reikia eliminuoti tam, kad būtų perkeista visuomenė?
Pranešimas parengtas vykdant tyrimą pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kasdienybė ir karo traumos reprezentacija vėlyvojoje modernybėje“ (S-MOD-17-1).
Lektorius: Filosofijos instituto docentas dr. Nerijus Milerius
Laikas: rugsėjo 27 d. 17 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 301 aud.
Registracija el. paštu:
Kas yra muzikos kūrinys?
Kodėl muzikos kūriniai atliekami kaskart skamba vis kitaip, tačiau manome galintys skirtinguose atlikimuose išgirsti vis tą patį kūrinį? Kur yra muzikos kūriniai tuo metu, kai niekas jų negroja? Ar įmanoma parašyti muzikos kūrinį, kuris anksčiau neegzistavo? Ateikite susipažinti su muzikos filosofija, išvyskite, kaip atliekami empiriniai filosofiniai tyrimai bei patys juose sudalyvaukite.
Lektorė: Filosofijos instituto doktorantė Elzė Sigutė Mikalonytė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 209 aud.
Registracija el. paštu:
Kodėl muzikos kūriniai atliekami kaskart skamba vis kitaip, tačiau manome galintys skirtinguose atlikimuose išgirsti vis tą patį kūrinį? Kur yra muzikos kūriniai tuo metu, kai niekas jų negroja? Ar įmanoma parašyti muzikos kūrinį, kuris anksčiau neegzistavo? Ateikite susipažinti su muzikos filosofija, išvyskite, kaip atliekami empiriniai filosofiniai tyrimai bei patys juose sudalyvaukite.
Lektorė: Filosofijos instituto doktorantė Elzė Sigutė Mikalonytė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 209 aud.
Registracija el. paštu:
Lytiškumo ugdymas. Pasikalbam
Kas tas lytiškumo ugdymas? Kaip vyksta lytiškumo ugdymas mums to net nesuprantant? Kodėl lytiškumo ugdymas turi lemiamą galią asmens savivertei, santykių lygiavertiškumui, karjeros pasirinkimams ir ekonominiam šalies klestėjimui? Paskaita apie lytiškumo ugdymą ir tai, kiek svarbi fiziologija, o kiek psichologija. Ką mums padarė jo neturėjimas ir ką jis gali, mokslo žiniomis ir kitų šalių patirtimis, mums duoti? Kodėl jis toks reikšmingas ir asmeniui, ir visuomenei? Ir kodėl dėl jo vis dar lūžta ietys? Pasikalbam.
O gal lytiškumo ugdymo temos gali būti super paprastos?
Lektorė: Ugdymo mokslų instituto doktorantė Akvilė Giniotaitė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18.30 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 207 aud.
Registracija el. paštu:
Įvadas į smegenis. Jų sandara, veikla ir gyvensenos veiksnių įtaka smegenų funkcijoms
Kodėl man sunku susikaupti? Kaip atpažinti sutrikusios smegenų veiklos simptomus? Renginio metu neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė klausytojus supažindins su smegenų sandara ir jų veiklos ypatumais, apžvelgs svarbiausius šios srities mokslinius tyrimus, bei dalinsis savo sukaupta darbo su neurologinėmis ligomis sergančiais asmenimis patirtimi. Paskaitoje bus apžvelgiami gyvensenos veiksniai, turintys realios įtakos smegenų sveikatai, ir nuvainikuojami niekuo nepagrįsti mitai apie smegenis.
Lektorė: Psichologijos instituto dr. Ramunė Dirvanskienė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18.30 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 301 aud.
Registracija el. paštu:
Kas tas lytiškumo ugdymas? Kaip vyksta lytiškumo ugdymas mums to net nesuprantant? Kodėl lytiškumo ugdymas turi lemiamą galią asmens savivertei, santykių lygiavertiškumui, karjeros pasirinkimams ir ekonominiam šalies klestėjimui? Paskaita apie lytiškumo ugdymą ir tai, kiek svarbi fiziologija, o kiek psichologija. Ką mums padarė jo neturėjimas ir ką jis gali, mokslo žiniomis ir kitų šalių patirtimis, mums duoti? Kodėl jis toks reikšmingas ir asmeniui, ir visuomenei? Ir kodėl dėl jo vis dar lūžta ietys? Pasikalbam.
O gal lytiškumo ugdymo temos gali būti super paprastos?
Lektorė: Ugdymo mokslų instituto doktorantė Akvilė Giniotaitė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18.30 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 207 aud.
Registracija el. paštu:
Įvadas į smegenis. Jų sandara, veikla ir gyvensenos veiksnių įtaka smegenų funkcijoms
Kodėl man sunku susikaupti? Kaip atpažinti sutrikusios smegenų veiklos simptomus? Renginio metu neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė klausytojus supažindins su smegenų sandara ir jų veiklos ypatumais, apžvelgs svarbiausius šios srities mokslinius tyrimus, bei dalinsis savo sukaupta darbo su neurologinėmis ligomis sergančiais asmenimis patirtimi. Paskaitoje bus apžvelgiami gyvensenos veiksniai, turintys realios įtakos smegenų sveikatai, ir nuvainikuojami niekuo nepagrįsti mitai apie smegenis.
Lektorė: Psichologijos instituto dr. Ramunė Dirvanskienė
Laikas: rugsėjo 27 d. 18.30 val.
Vieta: VU Filosofijos fakultetas, Universiteto 9, 301 aud.
Registracija el. paštu:
Prašome visų klausytojų registruotis į paskaitą el. paštu , nurodant kokioje paskaitoje norite dalyvauti.
Kontaktinis telefonas: (8-5) 266 7618
Tyrėjų naktį organizuoja Baltijos pažangių technologijų institutas kartu su partneriais: Vilniaus universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos istorijos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir kitomis aukštosiomis mokyklomis bei įmonėmis.
Daugiau informacijos apie Tyrėjų naktį.
Kontaktinis telefonas: (8-5) 266 7618
Tyrėjų naktį organizuoja Baltijos pažangių technologijų institutas kartu su partneriais: Vilniaus universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos istorijos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir kitomis aukštosiomis mokyklomis bei įmonėmis.
Daugiau informacijos apie Tyrėjų naktį.