Doc. dr. Henry Diab, ilgametis Lundo universiteto Kalbų ir literatūros centro studijų direktorius, arabų kalbos ir Vidurio Rytų ekspertas, Erasmus+ programos su ne Europos sąjungos šalimis koordinatorius. Yarmouk ir Jordanijos universitetų apdovanotas pagyrimo raštais už indėlį į dvišalio bendradarbiavimo tarp universitetų skatinimą ir stiprinimą. Nuo 2016 m. dr. H. Diab dirba Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Su dr. Diab kalbėjomės apie arabų kalbą, literatūrą ir kodėl yra svarbu mokytis bei suprasti arabų literatūrą, kalbą ir kultūrą XXI amžiuje.
Kokie yra jūsų akademiniai interesai?
Mano akademiniai interesai yra arabų kalba ir šiuolaikinė arabų literatūra bei šiuolaikinių Vidurio Rytų istorija. Azijos ir transkultūrinių studijų institute aš dėstau arabų kalbos, vertimo ir žiniasklaidos arabų kalbos kursus.
Kodėl susidomėjote šiomis temomis?
Savo akademinį darbą aš pradėjau Lundo universitete. Būdamas studentas studijavau istoriją ir arabų kalbą. Istorijos studijos apėmė pasaulio istoriją, Europos istoriją ir kitus dalykus Daugiausia dėmesio skyriau konkretiems dalykams, tokiems kaip migracija ir Vidurio Rytų istorija. Mano tyrimas buvo sutelktas į įvairius Vidurio Rytų istorijos aspektus, o savo daktaro disertacijoje nagrinėjau Transjordanijos atsiradimą nuo 1916 m., kurį lėmė 1921 m. kovo mėnesio Kairo konferencija, kuriai vadovavo Vinstonas Čerčilis, tuo metu buvęs kolonijų ministru. Ši konferencija padėjo vadinamuosius britų politikos arabų pasaulyje pagrindus. Transjordanija buvo britų mandato Palestinai dalis.
Esate Vidurio Rytų regiono ekspertas, kaip manote, kodėl svarbu mokytis arabų kalbos ir kultūros XXI amžiuje?
Esu tikras, kad esate susipažinę su Šahrazada – moterimi, „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų sekėja, kuri tapo žinoma, kaip pasakojimo simbolis. Aš visada matau tiltą tarp Rytų ir Vakarų ir tikiu, kad arabų kalba yra raktas į arabų kultūrą bei visuomenę. Taip pat tikiu, kad literatūra yra labai efektyvus būdas atrasti kultūrą – ji yra sąžiningesnė, be paslėptų motyvų. Mano studentams labai patiko daugiau sužinoti apie arabų visuomenę per arabų rašytojų darbus. Jų darbai atskleidžia socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius ir kalbinius pokyčius arabų pasaulyje per pastaruosius šimtą metų. Kitas mano tikslas yra pateikti studentams kūrinius, kuriuos parašė tiek rašytojai vyrai, tiek moterys iš įvairių regiono dalių. Be to, arabų kalbos ir literatūros studijos suteikia studentams pagrindus, kurie meta iššūkį stereotipams ir neigiamoms nuostatoms.
Literatūra yra arabų kultūros ir visuomenės veidrodis. Studijuodami šiuolaikinę arabų literatūrą galite apmąstyti kultūros atgimimą ir atsekti istorinius, politinius bei socialinius pokyčius ir jų raidą arabų pasaulyje. Tekstai, šaltiniai, romanai ir novelės, įtraukti į kursą, yra skirti arabų grožinės literatūros studijoms, analizei ir supratimui. Įprastai paskaitose aptariame literatūros poveikį visuomenei, individui, asmens ir tautinės tapatybės paieškas, taip pat literatūroje aptariamas korupcijos, patriarchijos, žudymų dėl garbės, švietimo, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir demokratijos temas.
Arabų literatūros kursu taip pat siekiama tirti ir analizuoti romanus bei trumpas istorijas, kurias parašė moterys. Yra daug stereotipų, susijusių su moterų padėtimi arabų pasaulyje. Čia pirmą kartą galime pamatyti moteris, konkuruojančias su vyrais literatūros arenoje ir radikaliai iš naujo apibrėžiančias savo novatoriškas temas ir stilius tradiciniame literatūros kanone.
Šiandienos studentai siekia globalios reikšmės disciplinų ir kursų, kurie būtų nepaprastai svarbūs jų ateičiai ir įsidarbinimo galimybėms. Lietuvos studentai negali gyventi izoliuotai. Pastebėjau, kad mano studentai vis labiau domisi arabų pasaulio politine raida, pabėgėliais ir demokratija. Tai yra svarbūs klausimai. Bet, žinoma, mes negalime visą laiką orientuotis į politinius dalykus – turiu omenyje, kad jei orientuosimės tik į politinius dalykus, daugiausia pamatysime pakilimų ir nuosmukių bangas, o tokios bangos yra šiek tiek problematiškos.
Kokius kalbos dėstymo metodus naudojate? Kokie yra efektyviausi kalbų mokymo ir mokymosi metodai?
Sėkmingo kalbos, mūsų atveju arabų kalbos, mokymo ir mokymosi sėkmė priklauso nuo trijų elementų, t. y. studento, dėstytojo ir mokymo medžiagos arba vadovėlio. Visada siekiu skatinti studentus suprasti ir įvertinti užsienio kalbos mokymosi svarbą. Jei nėra susidomėjimo, būna labai sunku pasiekti proveržį, nepaisant to, kokie metodai bus naudojami.
Kaip dėstytojas, stengiuosi sukurti harmoningą ryšį tarp savęs kaip dėstytojo, ir studentų, turėdamas omenyje, kad pagrindinis dėmesys tenka studijuojančiajam. Studentai turi būti aprūpinti įvairiais mokymosi metodais, vadovavimu, užduotimis, pratybomis, testais tiek auditorijoje, tiek už jos ribų, kurie leistų sėkmingai ir prasmingai mokytis. Tai yra ilgas mokymosi procesas, prasidedantis problemos identifikavimu ir tęsiamas siekiant rasti sėkmingą tos problemos sprendimą.
Dėstydamas stengiuosi derinti tradicinį mokymo būdą – gramatiką, vertimą su kūrybine metodika, akcentuodamas šnekamąją arabų kalbą. Savo dėstymo metodais siekiu pakelti studentų arabų kalbos kompetencijas į žemesnį ir aukštesnį vidurinį, o vėliau į žemesnį aukštesnįjį lygį. Siekiu išugdyti keturis pagrindinius kalbos įgūdžius – skaitymą, rašymą, kalbėjimą ir klausymą. Kurso medžiaga dažnai grindžiama autentiškais ir literatūriniais tekstais, tinkančiais kiekvienam lygiui.
Taip pat labai svarbus tarpusavio atsakomybės jausmas. Nuolatos siekiu gauti grįžtamąjį ryšį iš studentų, kuriuo remiantis tobulinu užduotis bei pratybas. Manau, kad grįžtamasis ryšys tiek iš studentų, tiek iš dėstytojų yra labai svarbus.
Jūs jau beveik penkerius metus dėstote Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Kokie yra jūsų įspūdžiai apie darbą su Lietuvos studentais?
Pirmoji mano patirtis su buvusiu Vilniaus universiteto Orientalistikos centru prasidėjo per Erasmus+ dėstytojų mainų programą, keleriais metais anksčiau, iki pradedant dėstyti arabų kalbos ir šiuolaikinės arabų kalbos vertimo kursus 2016 m. rudens semestre. Prieš tai turėjau ilgametę patirtį dėstant arabų kalbą bei literatūrą Lundo universitete ir kitose aukštojo mokslo įstaigose.
Mano pirmasis įspūdis apie Lietuvos studentus yra labai teigiamas. Palyginti su Lundu, Lietuvoje skiriasi studentų sudėtis. Aš turiu omenyje, kad Lietuvoje didžioji studentų dalis turi vieną bendrą bruožą – jie yra tos pačios kalbinės ir kultūrinės kilmės. Pavyzdžiui, Švedijoje trečdalis studentų, įstojusių į arabų kalbos kursus, turi arabų arba musulmoniškas šaknis. Daug lengviau dirbti, kai studentai turi tą pačią kultūrinę ir (arba) kalbinę kilmę.