Įsibėgėja tretieji projekto „Tęsk“ (Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001), finansuojamo Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis, veiklos metai. Projekto „Tęsk“ iniciatorius – Nacionalinė švietimo agentūra, subūrusi 6 partnerius - aukštąsias mokyklas, rengiančias pedagogus. Vilniaus universitete (nuo 2018 m. – viename iš 3 Lietuvos pedagogų rengimo centrų) pedagogų rengimą koordinuoja Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas, aktyviai įsitraukęs ir į šio projekto veiklas. Pasak projekto ekspertės dr. Nijolės Radavičienės: pagrindinės projekto nešamos naudos susijusios su itin svarbiomis naujovėmis švietimo lauke – pradedančiojo pedagogo stažuote ir pedagoginio modulio studijomis.
Modulio (60 – 90 kr.), suteikiančio naują pedagoginę specializaciją arba papildomo mokomojo dalyko kompetencijas, studijų būta ir anksčiau, tačiau tik šis projektas atvėrė galimybę tokias kompetencijas įgyti valstybės lėšomis, padedant ES fondams. Per pirmuosius projekto metus šia galimybe pasinaudojo 151 pedagogas, jau dirbantis arba norintis dirbti mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje. Nenuostabu, kad populiariausi buvo pradinio ugdymo ir ikimokyklinio moduliai (čia didžiausias pedagogų, ypač turinčių universitetinį išsilavinimą, stygius), susirinko ir chemijos, anglų kalbos mokytojų grupės. 2020 m. pagal likusias lėšas galėjome priimti tik 13 modulio (pradinis ugdymas) studentų, bet ŠMSM atvėrus papildomą finansavimo liniją, tokių dalinių – modulio – studentų skaičius ženkliai išaugo.
Kita projekto „Tęsk“ veikla pilotuoja Pedagogų rengimo reglamente (2018) numatytą pradedančiojo pedagogo vienerių metų stažuotę. Projektas stažuotę išbando ir modeliuoja jos ateities
vaizdą. Pagrindiniai stažuotės tikslai yra du: praktiniame darbe pagilinti studijuojant įgytas pedagogines bei dalykines kompetencijas ir sėkmingai integruotis į mokyklos ar kitos švietimo įstaigos bendruomenę. Pedagoginio darbo sudėtingumas labiausiai susijęs su tuo, kad tai – santykio profesija, o tai reiškia – net ir tobuliausiai sudėlioti pamokų ar kitokios veiklos planai gali nesuveikti, šių įvykių eigą lemia santykis, kuriamas čia ir dabar. Studijų suole apie tai daug kalbama, tačiau išmokti kurti ir palaikyti santykį su kiekvienu ugdytiniu gali tik praktiškai kurdamas, klysdamas, reflektuodamas savo klaidas, jas pripažindamas ir kiekvieną dieną pradėdamas iš naujo – savo mintimis dalinasi dr. N. Radavičienė.
Apie tai ir kitus stažuotės procesui svarbius dalykus kalbėjomės spalio 2 d., kada 14 projekto dalyvių komandos susirinko į Konsultacinį susitikimą. Komanda – tai stažuotojas, mentorius – patyręs mokytojas, dažniausiai dėstantis tą patį arba artimą dalyką, ir stažuotės vadovas – VU dėstytojas. Mentorių skiria švietimo įstaiga (stažuotojo darbdavys), o stažuotės vadovas – projekto eksperčių rūpestis. Džiaugėmės, kad vadovauti stažuotėms susirinko patyrę dalykų didaktai (docentės R. Makarskaitė – Petkevičienė, A. Žemgulienė, A. Janulienė, T. Bulajeva ir kt.), taip pat džiaugiamės ir naujais, stažuotėms dar nevadovavusiais dėstytojais (R. Bikauskaitė, N. Venckuvienė ir kt.).
Konsultacinis susitikimas buvo, deja, paskutinis susitikimas „gyvai“. Šiuo metu visa veikla – prasidėję mokymai, pamokų stebėjimas ir kitos veiklos vyksta nuotoliniu būdu. Tas nepalengvina nei stažuotojo, nei jo „rėmėjų“ (mentorių, vadovų) dalios, tačiau tenka derintis prie situacijos šalyje ir viltis, kad bent sausio mėnesio vizitai į kitas mokyklas galės vykti gyvai. Įsibėgėja paskutiniai projekto metai, sukaupta nemažai patirties, jos apibendrinimas – metų pabaigoje.
