Tarptautinio informatikos ir informatinio mąstymo iššūkio „Bebras“ tikslas – skatinti vidurinių mokyklų mokinius giliau domėtis informatika, lavinti jų informatinį mąstymą. Konkurso užduotys rengiamos taip, kad apimtų įvairias informatikos mokslo sritis ir kartu būtų patrauklios mokiniams, žadintų jų kūrybiškumą.
„Bebro“ judėjimas (iššūkis) gimė Lietuvoje 2004 m., o 2006 m. be Lietuvos jau vyko dar keturiose šalyse (Estijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje). Dabar šis konkursas kasmet organizuojamas daugiau nei 60 šalių.
Nacionaliniai „Bebro“ konkursai Šiaurės pusrutulio šalyse paprastai vyksta lapkričio mėnesį, o Pietų pusrutulyje – kovo mėnesį. Daugelis šalių rengia ir antrąjį šio konkurso etapą, į kurį pakviečiami geriausiai pasirodę mokiniai.
Tarptautinė „Bebro“ organizatorių bendruomenė kasmet renkasi aptarti ir tobulinti naujų užduočių, kurias pasiūlo kiekvienos šalies atstovai. Šių kūrybinių dirbtuvių metu sutvarkytos užduotys tampa bendru aruodu, iš kurio kiekvienos šalies atstovai pasirenka užduotis vietos konkursams rengti. Šiemet jau septynioliktą kartą vykstančias „Bebro“ užduočių dirbtuves-seminarą vėl rengia Vilniaus universiteto mokslininkai.
Šį kartą 17-asis seminaras-dirbtuvės vyksta nuotoliniu būdu, naudojamos įvairios technologinės priemonės: „Zoom“ internetiniams seminarams, „Zulip“ pokalbiams, „BigBlueButton“ vaizdo konferencijoms, SVN užduočių versijoms atnaujinti, taip pat internetinės biuro priemonės ir kita. Dalyvauti 2021 m. gegužės 17–21 dieną vyksiančiame renginyje užsiregistravo delegacijos iš 69 šalių.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, išsiuntęs kvietimą į septynioliktąsias „Bebro“ dirbtuves-seminarą, kartu su viena iš šį konkursą mūsų šalyje remiančių įmonių – UAB BMK – parengė nuotraukų bukletą (jį galima parsisiųsti iš čia), kuriame apibendrinta septyniolika metų trunkanti informatikos entuziastų iš daugybės pasaulio šalių kūrybinė kelionė.
Nuo 2004 metų „Bebro“ bendruomenė sukūrė šimtus užduočių. Dauguma jų yra suformuluotos kaip interaktyvūs ir (arba) atvirieji klausimai. Tačiau net ir tada, kai atsakymą reikia pasirinkti iš sąrašo, nėra vienintelio būdo pateikti sprendimą. Užduotys turi būti įdomios ir patrauklios, atitikti konkurso dalyvių amžių, o sprendimui turėtų prireikti vidutiniškai trijų minučių. Be to, kadangi konkurso tikslas yra paremti mokyklas, kuriose informatikos gali būti mokoma gana skirtingu lygiu, užduotys turėtų būti nepriklausomos nuo specifinių techninių žinių, reikia vengti vartoti žargoną. Tiesą sakant, „Bebro“ užduotyse daugiausia dėmesio skiriama tai informatikos daliai, kurią turėtų išmanyti visi, kas nori suprasti informatikos, kaip mokslo, pagrindus ir tapti ne tik sumaniu technologijų naudotoju, bet ir mokytis moderniais metodais spręsti įvairiausias realaus gyvenimo problemas, tapti naujų technologijų kūrėju.
„Bebro“ bendruomenė užduotis papildo komentarais apie kiekvienoje užduotyje slypinčią kertinę informatikos sąvoką (skyrelis „Tai informatika“). Kai kurios „Bebro“ konkursą vykdančios šalys pateikia papildomos metodinės medžiagos mokytojams (paprastai tai daro išleisdamos užduočių bukletus ar publikuodamos jas interneto svetainėse), tačiau daugeliu atvejų mokytojai tiesiog po konkurso aptaria užduotis su mokiniais. Kita vertus, „Bebro“ užduočių visuma gali tapti reikšmingu ištekliumi mokyti informatikos ir informatinio mąstymo, kadangi užduotys yra lengvai pasiekiamos ir jų turinys aiškiai identifikuotas. Jos gali būti naudojamos įvairiai edukacinei veiklai, naujiems konkursams organizuoti.
Simpoziumas turėjo vykti Druskininkuose, dabar čia tik nedidelė organizavimo komanda, vadovaujama prof. Valentinos Dagienės: doktorantai Daumilas Ardickas ir Tomas Šiaulys, studentai Tolmantas Dagys ir Vaida Masiulionytė-Dagienė, dizaineris ir vienas iš koordinatorių Vaidotas Kinčius, daktarai Vladimiras Dolgopolovas, Eglė Jasutė, Gabrielė Stupurienė.
Lina Vinikienė
„Bebro“ judėjimo Lietuvoje koordinatorė