2023 m. gruodžio 7 d. 15 val. 201 aud. Psichologijos instituto doktorantė MONIKA KVEDARAITĖ gins disertaciją „Kompleksinis potrauminis stresas: įvertinimas ir rizikos veiksniai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudojant nuoroda: https://shorturl.at/irKZ9
Mokslinis vadovas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Mokslinė konsultantė – doc. dr. Odeta Geležėlytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
doc. dr. Asta Adler – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Talya Greene (Londono universitetinis koledžas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Ilona Laurinaitytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Rūta Sargautytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Maria Louison Vang (Pietų Danijos universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Didelė dalis asmenų per savo gyvenimą susiduria su potencialiai grėsmingomis ar itin sukrečiančiomis situacijomis. Nors po šių trauminių patirčių vieni pasižymi psichologiniu atsparumu, kiti susiduria su neigiamomis psichologinėmis pasekmėmis, kurios gali stipriai paveikti kasdieninį gyvenimą. Siekiant geriau suprasti traumas patyrusių asmenų sunkumus, 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacija į naujausią Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-ąjį leidimą (TLK-11) įtraukė kompleksinio potrauminio streso sutrikimo (kompleksinis PTSS) diagnozę. Šiame kontekste itin aktualūs tampa tyrimai, kuriais nagrinėjami naujai apibrėžto kompleksinio PTSS rizikos veiksniai ir šio sutrikimo įvertinimo instrumentų validaciniai tyrimai. Nors mokslinių tyrimų šioje srityje daugėja, vis dar stebimas žinių trūkumas: dauguma kompleksinio PTSS įvertinimo instrumentų yra paremti savistatos duomenimis; trūksta tyrimų apie įvertinimo instrumentų tinkamumą skirtingose šalyse; be to, tyrimų, kuriais analizuojami kompleksinio PTSS rizikos veiksniai, rezultatai dažnai būna nevienareikšmiai. Šios daktaro disertacijos tikslas – geriau suprasti TLK-11 kompleksinio PTSS paplitimą ir rizikos veiksnius Lietuvos populiacijoje bei validuoti kompleksinio PTSS įvertinimo instrumentus – savistata grįstą Tarptautinį traumos klausimyną ir klinikinį Tarptautinį traumos interviu. Daktaro disertacija yra parengta keturių tarptautinių mokslo publikacijų pagrindu; jose pristatomi 2019-2023 m. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centre vykdytų tyrimų rezultatai.
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: