Springer leidykla išleido ir atviroje prieigoje paskelbė naują VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Sociologijos katedros prof. habil. dr. Zenono Norkaus monografiją Post-Communist Transformations in Baltic Countries: A Restorations Approach in Comparative Historical Sociology.
Plačiau apie monografiją:
Monografija pritaiko prieš porą mėnesių Brill leidyklos išleistoje Zenono Norkaus monografijoje (The Great Restoration: Post-Communist Transformations from the Viewpoint of Comparative Historical Sociology of Restorations (Series International Comparative Social Studies, Vol. 56) išplėtotą moderniųjų socialinių restauracijų teoriją Baltijos šalių pastarojo šimtmečio istorijos lyginamajai istorinei sociologinei analizei ir yra kiek pavėluotas autoriaus indėlis į jų nepriklausomybės šimtmetinės sukakties paminėjimą.
Monografija pateikia istoriškai pagrįstą alternatyvą Lietuvos pažangos vizijoms, dėstomoms plataus atgarsio susilaukusiame dokumente „Lietuva 2050“, tinkamą visoms trims Baltijos šalims. Baltijos šalių pokomunistinės (porestauracinės) raidos sėkmę siūloma vertinti naudojant istoriškai pagrįstus kiekybinius rodiklius, skiriant trukmės sėkmę ir ekonominės bei socialinės veikmės sėkmę, matuojamą bendrojo vidaus produkto augimo, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo ir vidutinio suaugusiųjų ūgio didėjimo tempais. Jau galima konstatuoti dalinę baltiškųjų restauracijų trukmės sėkmę, nes 1990 m. atkurtos Baltijos valstybės ir politiniai ekonominiai režimai gyvuoja ilgiau (33 metai) už savo tarpukario pirmtakus (1918-1940 m., 22 metai; demokratijos atveju 6 (Lietuva 1920-1926 m.) ar 14 (Estija ir Latvija 1920-1934 m.) metų). Visišką jų trukmės sėkmę bus galima konstatuoti 2039-2040 m. (minint šimtąsias nelemtojo Molotovo-Ribbentropo protokolo metines), kai baltiškieji atkūriniai savo ilgaamžiškumu pranoks taip pat ir tarpinį totalitarinių režimų laikotarpį (50 metų, 1940-1990 m.).
Visišką ir galutinę baltiškųjų restauracijų veikmės sėkmę bus galima konstatuoti, Baltijos šalių ekonominės, sveikatinės ir somatinės pažangos tempams 1990-2040 m. pranokus ir pradinės nepriklausomybės, ir tarpinio totalitarinių kaimynų primestų režimų laikotarpio tempus. Monografijoje apibendrinti drauge su Lietuvos ir užsienio mokslininkais vykdytų Baltijos šalių kiekybinių ekonominės, demografinės ir antropometrinės istorijos tyrimų rezultatai, kurie panaudojami pagrįsti dabartinės ir galutinės restauracijos veikmės sėkmės vertinimo kontrolinius skaičius, kurių stokoja „Lietuva 2050“ vizijos. Knygos skaitmeninis priedas yra istorinės statistikos duomenų rinkiniai, paskelbti Lietuvos HSM duomenų archyve (LiDA).
Monografija parengta, 2018-2022 m. vykdant Europos socialinio fondo finansuotą projektą „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0006) pagal sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) ir Baltijos tyrimų programos projektą (2021-2024 m.) „Kiekybiniai duomenys apie visuomenines ir ekonomines transformacijas trijų Baltijos valstybių regionuose per paskutinį šimtmetį istorinių transformacijų analizei ir ateities iššūkių įveikimui“ (EEA Grant of Iceland, Liechtenstein and Norway Contract No. EEZ/BPP/VIAA/2021/3)
Daugiau informacijos apie projektą: https://shorturl.at/jDEX3; https://shorturl.at/dyMYZ; https://shorturl.at/lqry1