2023 m. lapkričio 10 d. Vilniaus universitete vyko socialinės politikos konferencija „Social Policy Responses: From Old Issues to New Challenges“. Konferenciją jau treti metai organizuoja Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas, tačiau šįmet ji pirmąsyk buvo organizuojama tarptautiniu lygmeniu.
Konferencijos plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė prof. dr. Stein Kuhnle iš Bergeno universiteto (pranešimo tema The Welfare State: The Challenges of Sustainability) ir dr. Francisco Simoes iš Lisabonos universiteto (pranešimo tema Social Inclusion in the Countryside: The Case of Rural Young People not in Employment, nor in Education or Training).
Prof. dr. Stein Kuhnle savo pranešime teigė, kad gerovės valstybės susiduria su naujais iššūkiais dėl įvairių saugumo problemų ir iškylančių naujų neapibrėžtumo dimensijų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje ir su juo susijusių tarptautinių politinių įvykių. Pasaulyje sustiprėjo politinis nerimas dėl gerovės valstybės ateities ir socialinės politikos priemonių apimties, kadangi gerovės politikos prioritetai turi konkuruoti su vis aktualesniais gynybos, kibernetinio saugumo, energetikos, klimato klausimais. Akivaizdu, kad gerovės valstybės likimas ir socialinės politikos priemonės priklauso nuo politinio ir normatyvinio įsipareigojimo, kokios socialiai aktyvios valstybės norima. Pranešime buvo keliamas klausimas, kokie yra gerovės valstybės tvarumo ekonominiai, politiniai ir moraliniai aspektai.
Dr. Francisco Simoes pranešime išsamiai apibūdino pagrindinius individualius nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (angl. NEET) kaimo jaunuolių bruožus, aptarė dabartines kaimo darbo rinkas formuojančias problemas ir galimybes, kurios gali nulemti kaimo jaunosios kartos kelią į darbo rinką ir pateikė keletą mokslinių tyrimų iniciatyvų ir politinių rekomendacijų, kurios gali padėti stiprinti kaimo jaunimo, įskaitant kaimo NEET, socialinę įtrauktį.
Antrąją konferencijos dalį sudarė šešios paralelinės sesijos, iš kurių kiekviena analizavo socialinės politikos atsakus sprendžiant konkrečias problemas.
Sesijoje „Youth Policy Challenges“ pranešimai daugiausiai buvo skirti jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimui ir rekomendacijoms. Buvo diskutuojama apie atnaujintos jaunimo garantijų iniciatyvos poveikį jaunimo užimtumui popandeminiu laikotarpiu, nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) ir socialiai pažeidžiamo jaunimo užimtumo problemas bei jaunų moterų antreprenerystės galimybes kaimo vietovėse.
Sesijoje „Social Inequalities & Diversity“ pristatytuose pranešimuose daug dėmesio buvo skiriama Covid-19 pandemijos poveikiui nelygybėms visuomenėje. Atskleista, kad šis poveikis skiriasi priklausomai nuo veiklos sektoriaus, amžiaus, lyties, įgyvendintų socialinės politikos intervencijų ir kitų veiksnių. Buvo pastebėta, jog nepaisant didelio su pandemija susijusio visuomenės sukrėtimo, ji, dažnu atveju, iššaukė tik laikiną socialinės politikos atsaką. Skatinant įvairovę yra svarbu vystyti socialinės politikos teoriją ir didinti pažeidžiamų grupių įtraukimą, gerinti balso jiems suteikimo praktikas.
Sesijoje „Demographic Challenges & Services“ pristatyti tyrimai analizavo skirtingus visuomenės demografinių pokyčių nulemtus socialinės politikos iššūkius. Buvo pristatomi aktyvaus senėjimo profiliai ir galimybės Lietuvoje, analizuojamos neformalių globėjų praktikos ir į šią grupę orientuotos socialinės politikos priemonės, pristatyti sveikatos paslaugų prieinamumo problemas Lietuvoje detalizavusio tyrimo rezultatai bei Latvijos socialinių darbuotojų iššūkiai ir patirtys, prasidėjus karo pabėgėlių krizei.
Sesijoje „Family Policy Development“ pristatyti pranešimai analizavo ankstyvąjį vaikų susilaukimo laikotarpį ir gimstamumo rodiklius. Buvo diskutuojamas valstybės vaidmuo teikiant paslaugas šeimoms: pristatytas pilotinis tyrimas Lietuvoje vystant paslaugas moterims pogimdyviniu laikotarpiu siekiant užtikrinti moterų fizinę, psichologinę sveikatą ir socialinį saugumą, tuo pačiu gerinant ir kūdikių gerovę nuo pirmosiomis gyvenimo dienomis bei analizuotos šeimos centrų paslaugos šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Be to, svarstytas individualių nuostatų ir valstybės priemonių poveikis gimstamumo rodikliams ir tolygesnio vaikų priežiūros pasidalinimo tarp vyrų ir moterų siekiams atskleidžiant, kad vis tik individualios asmenų nuostatos, ypatingai moterų, svarbesnės šiais klausimais ir menkai pasiduoda valstybės poveikio priemonėms.
Sesijoje „Social Policy & Welfare“ buvo aptariamos skirtingų šalių (Suomijos, Portugalijos, Kosovo, Lenkijos, Vokietijos) socialinės problemos ir jų kontekstai. Įvairių sociologijos teorijų perspektyvoje nagrinėta Covid-19 pandemijos įtaka naujų socialinės politikos priemonių (išmokų ir paslaugų) atsiradimui, darant išvadą, kad šie pokyčiai įrodo prieš tai buvusių socialinės politikos priemonių nepakankamumą. Diskutuota apie iššūkius ir dilemas, siekiant integruoti labiausiai pažeidžiamas grupes į darbo rinką, taip pat vyriausybės skiriamų subsidijų ir išmokų įtaką skurdo ir nedarbo lygiui. Galiausiai svarstyta apie socialinės ekonomikos iniciatyvų reikšmę nacionaliniu ir vietos lygiu bei analizuota ekonominės recesijos įtaka asmenų apsisprendimui dalyvauti privačiose pensijų kaupimo pakopose. Apibendrinta, kad įvairūs globalūs iššūkiai (pandemijos, karas, ekonominiai svyravimai ir kt.) reikšmingai paveikia žmonių pasirinkimus ir ypač neigiamai paveikia labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių galimybes.
Sesijoje „Migration and Challenges for Welfare State“ pristatytuose tyrimuose analizuota migracijos modelių kaita ir darbo jėgos migracijos per Covid-19 pandemiją ir po jos, atskleista Rusijos agresijos įtaka Ukrainos gyventojų priverstinei vidinei migracijai, aptarti vyresnio amžiaus migrantų sveikatos priežiūros poreikiai pabrėžiant pritaikytų intervencijų poreikį. Analizuojant nevyriausybinių organizacijų pagalbą karo pabėgėliams, pabrėžta bendradarbiavimą, būtino sprendžiant humanitarinius, socialinius, medicininius ir ekonominius klausimus, susijusius su migracija karinio konflikto metu, svarba.
Organizuojant socialinės politikos konferenciją didinamas Lietuvos ir Vilniaus universiteto matomumas socialinės politikos srityje, naujausių mokslinių idėjų ir tyrimų sklaida, Lietuvos mokslininkų matomumas tarptautiniu mastu; nacionaliniu ir tarptautiniu mastu stiprinamas socialinės politikos mokslininkų, praktikų ir formuotojų dialogas ir skatinamas keitimasis gerąja patirtimi sprendžiant aktualius socialinės politikos klausimus; vystomi tarptautiniai ryšiai ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
Kviečiame susipažinti su konferencijos santraukų knyga: https://www.fsf.vu.lt/mokslas/tarptautine-socialines-politikos-konferencija/conference-book-of-abstracts.
Su konferencijos sesijų įrašais galite susipažinti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto YouTube paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=eW9kF3uibqU&list=PLiRqaC-N1y7rVGS2lL52Nz_FmQcCiJS56.
Konferenciją finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT, sutarties nr. S-MOR-23-4) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas.
