Š. m. lapkričio pradžioje įvykusi tarptautinė konferencija „LEVINAS TODAY“* sulaukė didelio mokslininkų bei studentų susidomėjimo ir pritraukė daug suinteresuotų kolegų, kurie į konferenciją atvyko iš užsienio.
Tris dienas trukusi konferencija „LEVINAS TODAY“ buvo skirta Emmanuelio Levino minties aktualumui, sutelkiant dėmesį į šiuolaikinio pasaulio iššūkius (ekologinę katastrofą, Rusijos karą prieš Ukrainą, kylantį fašizmą, visuotinį stebėjimą, didžiulę turtinę nelygybę ir t. t.) bei Levino filosofijos recepciją šiuolaikiniame diskurse.
„Svarstant Levino filosofiją minėtų iššūkių kontekste, pirmame plane atsidūrė karo, prievartos, teisingumo ir žmogiško orumo pažeidžiamumo problematika, o taip pat ekologinė problematika, gyvūno klausimas ir pan. Kartu įsitikinome filosofinių prieigų prie Levino minties įvairove: pradedant Marco Maria Olivetti savitai interpretuota transcendentalinės filosofijos atmaina, Merleau-Ponty jautraus kūno fenomenologija ir baigiant Gilles‘io Deleuze‘o transcendentaliniu empirizmu“ – sako doc. dr. Danutė Bacevičiūtė.
Renginys išsiskyrė dideliu pranešėjų iš užsienio skaičiumi. Svečiai iš Belgijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Rumunijos ir Suomijos perskaitė net 17 pranešimų įvairiomis temomis. Doc. dr. Jolanta Saldukaitytė atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma šios konferencijos svečių – jau 10 metų organizuojamo Levino filosofijos vasaros seminaro dalyviai (https://arts-sciences.buffalo.edu/jewish-thought/news-events/levinas-seminar.html, org. Prof. Richard Cohen ir dr. Jolanta Saldukaitytė), kurie Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Renginys buvo ypatingas ir tuo, kad pavyko užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su Šiaurės Amerikos Levino draugija (angl. The North American Levinas Society (NALS)). Konferencija tapo susitikimo ir diskusijų lauku visiems, besidomintiems E. Levino filosofijos idėjomis, „galimybe susipažinti su naujausiais ir aktualiausiais jų tyrinėjimais bei pristatyti savuosius“ – pasakoja doc. dr. Jolanta Saldukaitytė.
Pasak mokslininkių, E. Levino filosofija ypatinga tuo, kad ją galima interpretuoti iš įvairių perspektyvų ir disciplinų, kas nėra itin dažnai pasitaikanti savybė.
„Į konferenciją atvyko ne vien filosofai „levinistai“, daugeliui tyrimų būdingas tarpdalykiškumas. Prie Levino vieni ateina per literatūros teorijas, kiti – per meno teorijas, dar kiti – per politinės filosofijos teorijas, religijos filosofijos teorijas, medicinos etiką, psichoterapijos traumų apmąstymą ir pan. Tokių konferencijų metu prasiplečia akiratis, išryškėja netikėtos tarpdalykinės sąveikos. <...> Retas kuris filosofas yra tiek atviras, tiek dialogiškas skirtingoms sritims kaip Levinas, todėl, šiuo atveju, mes turime tam tikrą fenomeną“ – pasakoja doc. dr. Danutė Bacevičiūtė.
Filosofių teigimu, platus perspektyvų ir disciplinų spektras remiasi paties E. Levino mintimi, nes filosofas plėtojo tiesioginį ir netiesioginį dialogą su skirtingų sričių atstovais. Trijų dienų trukmės konferencijos programa pasižymėjo tematine įvairove: buvo diskutuojama politinės filosofijos, globalizacijos, teisingumo ir liberalizmo, religijos filosofijos ir judaizmo, holokausto, traumos, atsakomybės ir atleidimo klausimais, gilinamasi į kūniško pažeidžiamumo ir motinystės santykio, aplinkosaugos ir antropologinio skirtumo problematiką ir pan.
Mokslininkės džiaugiasi renginio sėkme ir komandiniu darbu, kuris leido šį renginį įgyvendinti ir pavadinti kolegišku.
„Dalyviai sudarė puikią diskusinę bendruomenę, kuomet savo klausimais padėjo kitiems mąstyti toliau ir plačiau, dėl ko labai džiaugiausi. Draugišką atmosferą įvertino ir studentai, stebėjęsi, kad „filosofai yra tokie paprasti žmonės!““ – linksmai prisimena doc. dr. Danutė Bacevičiūtė.
„Aš irgi paminėsiu komentarą, kurį gavome iš užsienio kolegos Davido Hanselio (E. Levino anūko), kuris, matydamas mūsų renginio nuotraukas soc. tinkluose, parašė „conference was about friendship (liet. ši konferencija buvo apie draugystę)“ - sako doc. dr. Jolanta Saldukaitytė.
Pokalbyje dalyvavęs prof. Richardas A. Cohenas paatviravo, kad į Davido Hanselio laišką atsakė teiginiu, jog „mes visi esame draugai ir tai buvo draugiška konferencija, o filosofija yra draugystė su išmintimi“.
Filosofijos fakulteto „LEVINAS TODAY“ konferenciją organizavę mokslininkai akcentavo dialogą, leidžiantį pamatyti, kaip kiti skaito ir interpretuoja E. Leviną, bei sudarantį galimybę susidurti skirtingoms interpretacijoms.
„Esame įrašę daugumą pranešimų, be to, po konferencijos kai kurie kolegos dalinosi savo pranešimų tekstais, nuorodomis į straipsnius, tad prasidėjęs dialogas nesibaigia konferencijos įvykiu: dar kartą perklausai pranešimus, perskaitai turimus tekstus ir į tą dialogą jau žiūri kaip į darbą, kaip į pagalbą sau“ – pasakoja doc. dr. Danutė Bacevičiūtė.
Viena iš sudėtinių šios konferencijos dalių buvo ir išvyką į Kauną: dalyviai: aplankė holokausto atminties vietas, E. Levino gimtąsias vietas, LSMU Levino centrą.
Filosofijos instituto mokslininkė doc. dr. Jolanta Saldukaitytė jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Šiaurės Amerikos Levino draugija bei organizuoja Levino filosofijos vasaros seminarą – 2024 metais šį seminarą planuojama surengti Lietuvoje. Šie renginiai suteikia puikią galimybę kasmet susitikti ir padiskutuoti su skirtingais mokslininkais.
„Levinas yra bene garsiausias iš Lietuvos kilęs filosofas. Filosofijos tyrėjams visame pasaulyje šis vardas daug reiškia ir jie atvyksta pas mus tikėdamiesi, kad mes tęsiame Levino tyrinėjimus. Mes būtinai turime tai tęsti ir toliau. Tai svarbu ir Filosofijos fakultetui, ir kiekvienam mūsų, kuris dirba šioje srityje“ – pasakoja doc. dr. Jolanta Saldukaitytė.
Filosofei pritaria ir prof. Richardas A. Cohenas teigdamas, kad „gyvename pasaulyje, kuriame vis svarbesnis verslas. O juk jis yra išimtinai instrumentinis, skatina daryti visai kitus dalykus. Niekas neina į verslą tik tam, kad būtų versle. Jie eina į verslą, kad kažką pagamintų arba uždirbtų. Gyvenime turi būti dalykų, kuriuos verta daryti ne dėl kažko kito, o dėl jų pačių. Vienas iš tokių dalykų – eiti į koncertą, muziejų, nueiti šokti... O intelektualiems žmonėms tokia veikla – eiti į konferencijas ir dalyvauti diskusijose svarbiomis temomis. Ši konferencija ir buvo apie tai. <...> Tad galbūt (kadangi dauguma mūsų esame dėstytojai) ilgainiui mūsų perduodama informacija paveiks mūsų studentus ir keis pasaulį“.
* Konferenciją „Levinas Today“ rengė VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto Levino filosofinių ir religinių studijų centras. Konferencija yra dalis VU vykdomo projekto „Emmanuelio Levino minties recepcija šiuolaikiniame filosofiniame diskurse“ dalis. Projektą remia Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-LIP-22-62 and Nr. S-MOR-23-2).