Gegužės 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete švenčiama Kriminologų diena. Ji suvienija ne tik VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institute studijuojančius jaunuosius kriminologus ir jų dėstytojus, pripažintus mokslininkus, bet ir institucijas partneres, tokias kaip Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB). LKPB Strateginės analizės skyriuje atliekama keturių kriminologijos bakalauro studenčių praktika – vienas iš glaudaus bendradarbiavimo pavyzdžių. Tačiau kriminologija nėra tapatu kriminalistikai: pasak žinomo Lietuvos kriminologo doc. Algimanto Čepo, kriminalistika yra pėdsakų fiksavimas ir nusikaltimo tyrimas, o „kriminologija gali pasakyti, kur ir kieno pėdsakų verta ieškoti“. Tad ar, pavyzdžiui, populiarieji literatūriniai sekliai – Erkiulis Puaro ir Šerlokas Holmsas – buvo kriminologai ar kriminalistai?
Pasak doc. A. Čepo, geras kriminalistas turi turėti ir kriminologijos žinių, tačiau kriminologija yra gerokai platesnė. „Tiek Šerlokas Holmsas, tiek Erkiulis Puaro turėjo kriminologinio pajautimo, o apie komisarą Megrė siūlyčiau paskaityti net kriminologijos studentams, nes G. Simenono romanuose puikiai aprašyta, kaip žinios apie mus supantį pasaulį ir tikrovę padeda rasti tai, kas tą pasaulį nusikalsdami gadina.“
Šiuolaikinė kriminologija – tai platus tarpdisciplininis mokslas, kurio pagrindą sudaro teisės, sociologijos, psichologijos, ekonomikos ir politikos mokslų žinios, o pasauliui keičiantis atsiranda naujų iššūkių ir naujų disciplinų. Buvęs Europos kriminologų asociacijos prezidentas, VU Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros vedėjas prof. Aleksandras Dobryninas sako, kad naujieji iššūkiai susiję ne tik su socialiniais, bet ir su technologiniais pokyčiais: „Dabar ant bangos yra viskas, kas susiję su kibernetiniais (vadinamaisiais „online“) nusikaltimais. Taip pat – duomenų analizė: teisėsaugoje šiuo metu yra didžiulis duomenų analitikų poreikis. Nauja sritis – biosocialinė kriminologija: šiandien pasaulyje atliekami neurofiziologijos, genetikos tyrimai (čia jau reikia ir biologijos žinių); nesakau, kad nusikaltimai yra genetiškai nulemti, bet tam tikros sąsajos egzistuoja.“
Kriminologai Lietuvoje pradėti rengti palyginti neseniai – vos prieš aštuonerius metus, tačiau kriminologija sulaukia didelio jaunimo susidomėjimo ir stabiliai laikosi populiariausių VU specialybių dešimtuke. Verta pabrėžti, kad iš Baltijos šalių tik Lietuvoje, VU, galima studijuoti kriminologiją, o studijų steigimą parėmė Europos kriminologų asociacija ir nacionalinės institucijos, tokios kaip Policijos departamentas. Kriminologai dirba ne tik policijoje, bet ir probacijos įstaigose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, valdžios institucijose – įvairiuose ministerijų departamentuose, taip pat bankuose ir nevyriausybinėse organizacijose.
O kur save mieliausiai mato studijuojantis jaunimas? Kas labiausiai domina būsimuosius kriminologus? Lietuvos kriminalinės policijos biuro Strateginės analizės skyriuje praktiką atlikusi Gabrielė Kuzmickytė džiaugiasi turinti galimybę prisidėti prie užduoties, susijusios su Lietuvos kriminogeninės situacijos apžvalga ir nacionalinio pobūdžio grėsmių analize, kurios rezultatai bus teikiami Vidaus reikalų ministerijai. Kita praktikantė Akvilė Tamulytė ketina atlikti užduotis, susijusias su kriminologinio žinojimo panaudojimu – teikti įžvalgas įvairiais klausimais ir juos iliustruoti moksliniais tyrimais: „Taip pat norėčiau kūrybinio darbo, kad galėčiau įsigilinti į konkrečią problemą – nusikalstamo pobūdžio reiškinį – ir sukurti teorinę medžiagą, kurią vėliau papildyčiau tiriamąja dalimi (tyrimų medžiaga, tradicinių medijų straipsniais ir pan.).“ G. Kuzmickytės ir A. Tamulytės kurso kolegės Simona Prižgintaitė ir Eva Pileckytė taip pat tikisi kiek įmanoma įsigilinti į jas dominančias sritis ir pasisemti daugiau žinių, kurias vėliau galėtų panaudoti darbe.
Aktualūs aspektai, kuriais domisi kriminologai, atsispindi ir studentų diplominių darbų temose. „Studentai mokomi būti aktyviais aplinkos stebėtojais. Jie fiksuoja, kokie nauji iššūkiai atsiranda, ir pagal tai renkasi temas. Šiuo metu rašomi darbai apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį; apie jaunų žmonių, kurie jau nėra nepilnamečiai, vadinamųjų jaunųjų pilnamečių, atsakomybės klausimus. Tyrinėjama kontrabanda – kodėl už kadro lieka organizatoriai, o visas bausmes susirenka vykdytojai; domimasi kyšininkavimu ir papirkimu“, – vardija doc. A. Čepas.
„Greta teisinės kriminologijos analizuojamas ir individualus elgesys – dažniausiai tokiems darbams vadovauja mūsų kolegos psichologai arba teisės psichologijos ekspertai. Studentai reaguoja į šiuolaikines aktualijas, domisi šiuolaikinės migracijos problemomis, pasauliniais procesais. Beje, šiuo metu kuriama nauja tarptautinė magistrantūros programa, kuria ketinama reaguoti į globalius iššūkius, tokius kaip migracija, tarptautinė organizuota nusikalstama veikla, žalioji kriminologija (nusikaltimai gamtai), kuri pas mus dar nėra gerai žinoma“, – pasakoja prof. A. Dobryninas.
Vis dėlto, be žinių, pasak profesoriaus, kriminologiniame darbe dar reikia vaizduotės ir kūrybiškumo: „Jaunystėje į mano rankas buvo patekusi knyga „Sovietinė kriminologija“. Kai ją pavarčiau, pasakiau sau – niekada gyvenime! Tai kažkoks nuobodus mokslas. Tačiau tai, ką dabar bandome daryti Lietuvoje, nė iš tolo neprimena to, kas buvo praeityje. Tai mokslas, kuris reikalauja vaizduotės, žinių, atkaklumo ir yra be galo įtraukiantis. Jei tapote kriminologu, vadinasi, ilgam. O jei grįžtume prie populiariosios literatūros, išskirčiau G. K. Chestertono knygas, kurias pavadinčiau kriminologijos filosofija arba net teologija.“
Gegužės 27-ąją švenčiama Kriminologų diena – ne vienintelė VU Filosofijos fakulteto tradicija. Rugpjūčio 9–11 d. Kalvarijos savivaldybės Šilėnų kaime jau ketvirtą kartą bus rengiamas kriminologų festivalis „Demistify“, atviras visiems besidomintiems. O rugpjūčio 27–29 d. Vilniuje vyks Europos deviacijų ir socialinės kontrolės tyrimų grupės 52-oji konferencija „Priespaudos ir pasipriešinimo technologijos“.