Socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ir gyvybės saugojimas, krizių prevencija, gyvenimo įgūdžių pamokos dizainas – šios ir kitos temos buvo aptartos Vilniaus universitete (VU) vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos: patirtis ir įžvalgos“.
Konferencijoje pranešimus skaitė prieš metus VU Filosofijos fakultete startavusios nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ lektoriai ir dalyviai. Mokytojų grupės savo pristatymuose aptarė, apie ką kalba su mokiniais, kokias problemas bando spręsti gyvenimo įgūdžių pamokų metu: darni klasė ir bendruomenė, savęs pažinimas, sveika mityba, priklausomybių, patyčių, savižudybių prevencija.
Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas ir VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Jolanta Aleknevičienė.
Viceministras dėkojo Vilniaus universitetui už prisiimtą lyderystę parengti nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą. Kreipdamasis į dėstytojus ir dalyvius I. Gaižiūnas sakė: „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos dalykai jums galbūt nebuvo visiškai nauji, programa skirta žinioms sustiprinti, tačiau turėjote galimybę susipažinti vieni su kitais, pasidalinti metodine medžiaga. Kvalifikacijos tobulinimas gavus diplomą nesibaigia – tai nuolatinis procesas, tačiau svarbiausia, kad tikite šios programos turiniu ir filosofija.“
VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas pabrėžė, kad tai buvo nauja ir svarbi universiteto iniciatyva. „Nepaisant visų kontroversijų, kurių galbūt buvo daugiau tarp politikų, nei pačiose mokyklose, programa startavo. Jūs esate tie pirmeiviai, kurie gyvenimo įgūdžių ugdymo filosofiją ir idėją skleidžiate savo bendruomenėse. Į jus bus nukreiptos akys, jums teks imtis lyderystės savo mokyklose ir formuoti kitokią kultūrą. Puikiai suprantame, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas nėra vienos pamokos dalykas. Tie įgūdžiai turėtų būti perduodami įvairiais pavidalais“, – sakė doc. dr. V. Jaskūnas.
VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Jolanta Aleknevičienė akcentavo gyvenimo įgūdžių ugdymo svarbą ir visuomenės saugumui: „Gyvenimo įgūdžių ugdymas, mano galva, yra labai svarbi sritis. Esu kriminologė, ką tik atskubėjau iš magistro darbų gynimų, kur vyrauja tokios temos, kaip vagystės, sukčiavimai, nusikaltimai žmogiškumui ir kt. Man atrodo, gyvenimo įgūdžių ugdymas yra tampriai susijęs su visuomenės saugumu, ypač dabar, besikeičiančiame pasaulyje, kai jaunam žmogui, vaikui nėra lengva prisitaikyti, atsispirti pagundoms. Mokytojai čia yra patys svarbiausi žmonės, kurie išties padeda vaikams, kad jie neatsidurtų jau kitoje – kriminalinės justicijos – sistemoje. Mes, mokslininkai, matome tiesioginį ryšį tarp suformuotų gyvenimo įgūdžių ir žmogaus pasirinkimų visuomenėje.“
Prodekanė paminėjo, kad greta fakultete vykdomų 23 studijų programų yra ir daugiau kaip 10 modulio studijų pedagogams. Doc. dr. J. Aleknevičienė: „Filosofijos fakultetas, vienijantis 3000 žmonių bendruomenę, iš kurių 2500 sudaro studentai, yra ypač tarpdisciplininis. Pedagogikos studentų šiuo metu yra apie 750 trijose beveik keturiose programose – tai Vaikystės pedagogika, Dalyko pedagogika, gretutinių bei profesinių pedagoginių studijų programos. Noriu jus pasveikinti, tapus mūsų didelės bendruomenės dalimi.“
Gyvenimo įgūdžių pamokos keičia požiūrį į mokymą(si)
Konferencijos metu gyvenimo įgūdžių ugdymo bendrosios programos rengėja dr. Daiva Šukytė pranešime „Gyvenimo įgūdžių ugdymo situacija: kur esame“ pristatė jos atliktos apklausos rezultatus. Apklausoje dalyvavo 72 mokytojai. Atsakymai parodė, į kokių pamokų dalykus dažniausiai integruojamos gyvenimo įgūdžių ugdymo temos (lietuvių kalba, biologija, klasės valandėlė), kokias temas renkasi mokytojai (savimonė, savitvarda, socialinis saugumas, patyčių ir smurto prevencija, sveikata, pirmoji pagalba, rengimas šeimai), kokių vengia (lytiškumo temos dėl kilusio ažiotažo viešoje erdvėje). Visgi prelegentė pabrėžė, kad visos programoje nurodytos temos yra privalomos aptarti. Taip pat akcentavo mokytojo savijautos ir saviugdos klausimą, nes „mokytojas negali mokyti vaikų suvaldyti emocijas, jei pats jų nemoka valdyti“.
Apie besikeičiantį mokytojo vaidmenį šiuolaikinėje mokykloje kalbėjo VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto dėstytoja dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska. Pranešime „Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokose nykstančios formaliojo ir neformaliojo ugdymo ribos“ J. Garbauskaitė-Jakimovska akcentavo, kad vis labiau tolstama nuo autoritarinio mokytojo įvaizdžio, į formalųjį ugdymą skverbiantis neformaliojo ugdymo mokymo principams, kurių esmė – „negaliu išmokyti to, kuo pats nesu“. Tad mokytojas tampa ir mentoriumi, ir mokymosi patirčių kūrėju, ir „mokymosi architektu“, mokinio pagalbininku, kad mokinys išmoktų pats „naviguoti“ gyvenime.
Vienas iš pedagogų kvalifikacijos programos tobulinimo dėstytojų, šios programos partnerės – įmonės „Švietimo nuotykiai“ – vadovas Tautvydas Meldaikis pristatyme „Mokyklo(m)s, kurios neturi ko prarast“ kalbėjo apie svarbą kurti tokią kultūrą mokykloje, kuri prisidėtų prie mokinių emocinio socialinio gerbūvio. Pasak T. Meldaikio, reikėtų „pasitikti moksleivius ten, kuri jie yra“, susėdus ratu kalbėti apie tai, kas jiems rūpi. „Jei kyla klausimų apie lytiškumą, pasakokime ir dalinkimės visi kartu mintimis apie tai. Jei kyla emocinių, socialinių iššūkių, būkime kartu tame rate.“
Nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą baigę mokytojai iš visos Lietuvos pristatė pranešimus „Misija: darni klasė, darni bendruomenė“ (R. Stongvilienė, D. Židonienė, A. Grendaitė, V. Lenkauskienė), „Savęs pažinimo sluoksniuotis“ (S. Morkūnienė, S. Lengvinienė, Ž. Simonaitienė, R. Vaičelienė), „Valgykime sveikai, subalansuotai ir saikingai“ (I. Lisinskienė, G. Kubiliene, A. Šileikaitė, N. Vainorienė), „Psichoaktyviosios medžiagos: pagundos ir pavojai“ (B. Milgevičienė, T. Koženevska, R. Šiaurienė, A. Čebelienė), „Savižudybės krizė: ką svarbu žinoti paaugliams ir jaunimui“ (D. Petrikienė, A. Bagdonavičienė, J. Černiauskienė, I. Čibiraitė), „Patyčių žala: prie ko gali privesti „nekaltas“ pajuokavimas?“ (E. Ryselis, K. Nalivaika, E. Gricevič, J. Venciuvienė), „Gyvenimo įgūdžių pamokos dizainas: iššūkiai ir perspektyvos“ (I. Apuokienė, G. Radzevičienė, B. Romanovska, K. Ginevič).
Konferencijos pabaigoje dalyviams padėkojo ir programos baigimo pažymėjimus įteikė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos vadovai – VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Asta Meškauskienė ir docentas dr. Simonas Šabanovas.
