Gerbiama prorektore, gerbiami kolegos dėstytojai ir dėstytojos, fakulteto darbuotojos ir darbuotojai, mieli mokslų daktarai ir daktarės, magistrai ir magistrės, visi Filosofijos fakulteto bendruomenės nariai ir bičiuliai!
Šiandieną man tenka garbė ir džiaugsmas kalbėti čia ypatingomis aplinkybėmis. Ekspertų duomenimis Lietuvos jaunimas šiuo metu yra laimingiausias pasaulyje. Kad to nebūtų per maža, pridėkime, kad daugeliui čia susirinkusiųjų šiandieną yra viena laimingiausių gyvenimo dienų. Tad šiuo metu šioje šventovėje turime neeilinę, EKSTREMALIĄ laimės koncentraciją. Laimės, kuri kunkuliuoja veržiasi per kraštus ir taškosi į visas įmanomas puses, nesutilpdama nei pavienių žmonių kūnuose, nei tarp šio pastato sienų. Ir ji čia tvyrodama gaubia mus visus.
Visi mes taip pat žinome, kad ta čia ir dabar išgyvenama laimė yra sunkaus, kruopštaus ir nuoseklaus darbo rezultatas.
Netrukus Jums bus įteikti dokumentai paliudijantys sėkmingą edukologijos, filosofijos, kriminologijos, psichologijos, religijos studijų, socialinės politikos, socialinio darbo, sociologijos, šiuolaikinės Azijos studijų ar profesinių pedagoginių studijų Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigimą. Betgi, kaip kartais sakoma, tai, ką čia jums įteiksime yra „tik popierius“. Tikrosios brangenybės, tikrasis lobis, kurį išsinešite yra ne tai, kas sudėta į segtuvą, bet tai, ką jau dabar turite savyje, ką įgijote savo pačių pastangomis, kartais galbūt net peržengdami anksčiau braižytas savo asmeninių galimybių ribas.
Ko gero nėra nieko nuostabesnio, kaip transformacija, kurią žmogus palaipsniui patiria atkakliai siekdamas sau išsikeltų tikslų, siekdamas priartėti prie savo idealų, siekdamas bent šiek tiek pasistūmėti link tobulybės, kuri dažnai yra tik įsivaizduojama, kuri, žinoma, neturi ribų, bet visada turi ganėtinai aiškią kryptį ir pasižymi nenumaldoma trauka.
Visais laikais žmonės siekė tobulumo įvairiausiose savo pačių ar kažkieno kito sukurtose srityse. Išskyrus labai retus atvejus, kurie yra veikiau išimtis, nei sektinas pavyzdys, niekas negali tobulėti vienas. Todėl žmonės nuo seniausių laikų tą daro jungdamiesi į bendruomenes ir dalindamiesi savo klausimais, aptarinėdami ir diskutuodami apie savo idėjas, savo sprendimus, palaikydami vieni kitus, padėdami vieni kitiems ieškoti, rasti ir atpažinti geriausius įmanomus atsakymus, taip geriau pažindami savo aplinką, vienas kitą ir save pačius.
Žinių kūrimas ir perdavimas – pagrindinė universiteto misija – neįmanomas be socialinių saitų ir ilgainiui susikuriančių ritualų ir tradicijų, kurios suriša ir stiprina bendruomenę, nepaisant visų įmanomų skirtumų individualiame lygmenyje.
Mieli absolventai, būtent šie socialiniai saitai yra vienas iš tų dalykų, kurių svarbu nepamiršti net ir džiaugsmo svaigulyje, šiandieną čia, ir apie kurį turėtumėte bent šiek tiek pagalvoti kiekvieną kitą dieną, bandydami suprasti savo vietą pasaulyje.
Juk tam, kad atsidurtumėte šiandieną čia, pirmiausia, Jums reikėjo artimiausių žmonių paramos ir palaikymo. Neįmanoma įsivaizduoti, kad būtumėte pasiekę tai, ko pasiekėte, visiškai vieni, be savo tėvelių ir mamyčių, brolių ir seserų, senelių ir močiučių, galbūt tetų, dėdžių ar pusbrolių ir pusseserių, o taip pat ir draugių ar draugų pagalbos ir palaikymo. Tiems, kurie dabar yra čia, mūsų visų vardu nuoširdžiai padėkosiu aš. Ačiū! O tiems, kurių čia dabar nėra, tuojau pat po šios ceremonijos būtinai paskambinkite ir perduokite savo ir mano dėkingumą.
Taip pat šia proga turime padėkoti visų Filosofijos fakulteto institutų – Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų institutų - ir Fakulteto administracijos skyrių darbuotojams, už jų niekada nesibaigiantį, kartais nepastebimą ir nepakankamai įvertinamą, darbą, kad Fakultetas būtų geresnė vieta mums visiems, vieta, kurioje mes, dirbdami išvien, kuriame vertę Vilniaus universitetui, Lietuvos valstybei ir pasauliui.
Brangūs absolventai ir brangios absolventės, ačiū, kad buvote šiuos dvejus (o gal net ir šešerius) metus Filosofijos fakulteto bendruomenės dalimi. Nepaisant besikeičiančio statuso, Fakulteto iš savo gyvenimo jau nebegalėsite išbraukti.
Tokiose iškilmingose kalbose neįmanoma išvengti banalių ir nuvalkiotų frazių, išreiškiančių giliausias žmonijos įžvalgas. Viena tokių yra formulė, kad pabaigos nėra, nes kiekviena pabaiga yra nauja pradžia. Todėl linkiu jums pradžią, kurios akivaizdoje esate šiandieną, pasitikti aukštai iškelta galva ir atvira širdimi.
Ir niekada nepamirškite žmogiškųjų ryšių svarbos. Žmogus laimingiausias ne tik tada, kai jis turi su kuo pasidalinti savo pasiekimais ir kam pasiguosti dėl savo negandų ar silpnybių, bet ir tada, kai pats yra pasiruošęs parodyti dėmesį, išklausyti ir išgirsti kitus, pasidžiaugti kitų sėkme ir ištiesti kitam pagalbos ranką, kai to prireikia.
Baigdamas, linkiu jums visoms ir visiems turėti kuo daugiau tų dviejų dalykų, kurie įrašyti tituliniame Filosofijos fakulteto žodyje „filosofija“ – philia ir sophia – meilės (bei draugystės) ir išminties – kad apsčiai jų turėtumėte ir kitiems duotumėte.
Tada žmonės bus dar laimingesni ir pasaulis bus dar gražesnis!