Prieš 35 metus – 1989-aisiais – Lietuvoje ir trijose Baltijos šalyse pučiant permainų vėjams, Vilniaus universitetas atkūrė Filosofijos fakultetą (VU FsF). Gyvavęs drauge su savo Alma Mater nuo pat VU įkūrimo pradžios 1579 m., ilgainiui Fakultetas nustojo veikti, tačiau lyg feniksas iš pelenų atgimė 1989 m. Šiandien tai yra vienas iš didžiausių Vilniaus universiteto akademinių padalinių, vienijančių penkis institutus – Filosofijos, Psichologijos, Ugdymo mokslų, Sociologijos ir socialinio darbo, Azijos ir transkultūrinių studijų.
Gimtadienio proga VU FsF surengė šventę Fakulteto bendruomenei Bursų kieme bei šventinį minėjimą VU Teatro salėje, kur sulaukė daugybės sveikinimų ir linkėjimų. Šventėje dalyvavęs VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas džiaugėsi Filosofijos fakultete vykdomų studijų populiarumu bei linkėjo ir toliau jausti atsakomybę, „lavinant VU FsF studijas pasirinkusius geriausius šalies absolventus – tuos 2500 studentų, kurie kasdien ateina į fakultetą“.
Pasak rektoriaus: „Plataus profilio humanitarinių ir socialinių mokslų Filosofijos fakultetas visada buvo talentų kalvė. Daug jo alumnų padarė sėkmingą karjerą versle, politikoje, moksle. Atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpiu Filosofijos fakultetas davė Lietuvai ne tik daug akademinių mokytojų, bet ir visuomenėje įtakingų intelektualų, mąstytojų, savo srities specialistų. Paminėsiu tik keletą vardų iš Filosofijos fakulteto žmonių plejados: filosofai Rolandas Pavilionis, Evaldas Nekrašas, Romanas Plečkaitis, Arvydas Šliogeris, psichologai Danutė Gailienė, sociologai Zenonas Norkus ir Arūnas Poviliūnas.“
Rimvydas Petrauskas pažymėjo, kad VU Filosofijos fakulteto lygį rodo ir pastaraisiais metais FsF mokslininkų pelnytos Nacionalinės mokslo premijos, aktyvus dalyvavimas tarptautiniame mokslo pasaulyje.
VU FsF dekanas prof. Jonas Dagys šventiniame minėjime sakė, jog žvelgiant istoriškai nebūtų tikslu sakyti, kad dabartinis Filosofijos fakultetas išlaiko daug tiesioginių sąsajų su 16 amžiuje veikusiu Filosofijos fakultetu. Visgi išlieka viena esminė sąsaja – platus ir daugiadalykis Fakulteto profilis.
„Gali atrodyti keista, kad Filosofijos fakultete vyksta ne tik filosofijos, bet ir psichologijos, sociologijos, kriminologijos, socialinio darbo, pedagogikos, socialinės politikos, Azijos regionų ir religijos studijos, tačiau šiandieninis Filosofijos fakultetas tęsia ir puoselėja daugiadalykiškumo tradiciją“, – sakė prof. J. Dagys.
Šiandieninę savo struktūrą VU FsF įgavo 2018 m., kaip prie jo prisijungė ne-europines kultūras tiriantis Azijos ir transkultūrinių studijų institutas. Fakultetas ir Institutas bendradarbiauja su Azijos šalių ambasadomis. Atvykęs VU FsF pasveikinti Indijos Respublikos ambasadorius p. Devesh Uttam pacitavo žinomus Mahatmos Gandhi žodžius: „Gyvenk taip, lyg rytoj mirtum. Mokykis taip, lyg gyventum amžinai.“
Ambasadorius kalbėjo: „VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų institutas bei jame veikiantis Indijos tyrimų centras, telkdamasis į Indijos ir kitų Rytų kultūrų studijas, prisideda prie geresnio abipusio Lietuvos ir Indijos supratimo ir bendradarbiavimo. Ypač pabrėžčiau padarytą darbą, išryškinant sanskrito ir lietuvių kalbos panašumus, kurie liudija archajišką ryšį tarp abiejų tautų. Šių dienų globaliame ir įvairiais saitais susijusiame pasaulyje transkultūrinės studijos yra svarbios kaip niekad. Jų dėka mokomės gerbti ir suprasti vieni kitus ir padėti kurti taikų ir įtraukų pasaulį.“
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras sveikindamas Fakulteto bendruomenę paminėjo VU FsF Ugdymo mokslų instituto reikmėms jubiliejaus išvakarėse skirtą naują pastatą: „Vyriausybė, švęsdama jūsų Fakulteto atkūrimo ir steigimo sukaktis, skyrė dovaną – rūmus Islandijos gatvėje, kur atsiras naujas pedagogų rengimo centras. Šiais laikais daug kalbame apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, apie startuolius ir pumpurines įmones. Jei reikėtų išrinkti labiausiai išsipumpuruojantį VU fakultetą, matyt, Filosofijos fakultetas būtų tas, iš kurio gimsta daugiausiai naujų daigų. Auginate Lietuvai itin svarbų pedagogikos ir edukologijos mokslų pumpurą ir prisidedate prie Lietuvos ateities kūrimo.“
Savo Alma Mater sveikino ir filosofijos bakalauro bei magistro studijas VU FsF baigęs žinomas teatro režisierius Antanas Obcarskas:
„Man Filosofijos fakultetas tapo formuojančiu ir suteikė svarbių pamokų. Mano pirmoji padėka – už tai, kad turėjau baigti universitetą per 6-erius metus, bet baigiau per 7-erius. Tai mane išmokė esminio gyvenimo aspekto – užbaigti, ką pradėjęs: ar tai būtų bakalauro studijos, ar nepavykęs rašto darbas. Svarbiausia, kad jis yra pabaigtas ir nuo to galima judėti toliau. Antra padėka Fakultetui – už visų šitų jaunų žmonių priėmimą, kurie po mokyklos iki galo nežino, kur jie yra, kur atėjo, kurių paauglystė tęsiasi bent iki 30 metų. Šitas nežinojimas ir neužtikrintumas yra mūsų laiko bruožas, nes dabar įmanoma būti viskuo, o blogiausia, kad įmanoma būti ir niekuo. Todėl aš mūsų Fakultetą rekomenduoju kaip tobuliausią ir aiškiausią humanitarinio išsilavinimo pratęsimą po mokyklos, kai dar neaišku, nei ką veikti, nei kur eiti, nes būtent čia – bent jau man ir mano kolegoms – buvo toleruojamas ir vertinamas kalbėjimas su savo norais. Ir galiausiai esu dėkingas už įgytą gebėjimą skaityti ne tik knygas, bet ir tikrovę – abejojančiai ir kritiškai, o svarbiausia – nuoširdžiai ir be pozos, nes ne gėda ko nors nesuprasti. Dėkoju Filosofijos fakultetui už šitą prasmingą savivoką ir gyvenimo kryptį.“
Iškilmingo VU FsF sukakčių minėjimo metu buvo pasveikinti buvę Fakulteto dekanai – sociologijos profesorius Arūnas Poviliūnas (dekanas 2013–2023 m.), filosofijos docentas Kęstutis Dubnikas (vadovavęs 2003–2013 m.) ir psichologijos profesorė Birutė Pociūtė (dekanė 1992–2003 m.). Buvusių dekanų vardu kalbėjusi B. Pociūtė prisiminė:
„Aš esu psichologijos mokslo atstovė ir būtent mes, psichologai, buvome ta grynoji realybė, kurios pagrindu Filosofijos fakultetas ir susikūrė. Visa kita buvo vizija, gera ir puiki idėja. 1989 metais mes matome tik formalizuotą dokumentą, bet atkūrimo istorija prasidėjo kiek anksčiau – 1988-aisiais, nes įkurti bet kurią struktūrą universitete nebuvo taip paprasta ir lengva, tuo labiau tokio lygio, kaip fakultetas. Ypatingai džiaugiuosi matydama kolegas, su kuriais pradėjome ir atkūrėme fakultetą, kurie dar šiandien dirba ir stengiasi, kad Filosofijos fakultetas toliau gyvuotų ir galėtume didžiuotis, būdami šiuo Vilniaus universiteto padaliniu.“
Šventės metu Filosofijos fakultetą VU akademinės bendruomenės vardu pasveikino VU senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė ir Istorijos fakulteto dekanė doc. Loreta Skurvydaitė, studentų vardu kalbėjo VU FsF studentų atstovybės pirmininkė Jūra Subačiūtė.
VU FsF dekanas prof. J. Dagys sveikinimo kalboje apibendrino Fakulteto istoriją ir reikšmę:
„Yra didelis dalykas stovėti ne tuščioje vietoje, bet ant milžinų pečių – „gigantum humeris“, pasak profesoriaus Romano Plečkaičio taip mėgto Bernardo Šartriečio metaforos, prie kurios populiarinimo savo laiku prisidėjo ir Izaokas Niutonas. Nykštukai prilygti milžinams negali, bet įsitaisę ant jų pečių mes galime bent jau tikėtis pamatyti pasaulį jų akimis. 1989 m. Vilniaus universitete priėmus sprendimą atkurti Filosofijos fakultetą itin reikšminga buvo tai, kad VU vadovybė pasirinko tuo metu vadintų visuomenės mokslų pertvarkos imtis ne sukuriant naują struktūrą, bet atkuriant istoriniame universitete nuo pat jo įsteigimo veikusį Filosofijos fakultetą. Taip į ateitį orientuotam sprendimui buvo suteiktas gilus ir istoriškai reikšmingas matmuo. Juk universitetas yra viena iš tų vietų, kur nuolatinėje dabartyje vyksta itin intensyvi apykaita tarp ateities ir praeities.“
