2024 m. gruodį keturios Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto dėstytojos stažavosi Leipcigo universitete. Dr. Ritai Makarskaitei-Petkevičienei ir dr. Aušrai Žemgulienei tai buvo „Erasmus+“ mokymosi vizitas, o dr. Vaivos Grabauskienės ir dr. Vaivos Schoroškienės stažuotę rėmė VU Filosofijos fakulteto mokslinės veiklos skatinimo fondas.
Stažuotės programą sudarė ir stažuotę kuravo Leipcigo universiteto mokslo darbuotoja dr. Makhabbat Kenžegalijeva, besidominti mokyklos pedagogika.
1. Leipcigo universitetas ir jo edukacinės aplinkos
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Lankėmės keliuose universiteto pastatuose, bibliotekoje. Mano akys vis sustodavo ties studijų ir laisvalaikio erdvėmis, dėstytojų mokslinio darbo vietomis. Tai vyko spontaniškai, nes aktualu – vis daugiau UMI kalbame apie naujas Mokytojų rengimo centro patalpas ir kokios jos bus. Tad vis pagaudavau save, kad atpažįstu universalaus dizaino principų raišką užrašuose, piktogramose, stiklo sienose ir pan.
Aušra Žemgulienė: Apsilankėme Leipcigo universiteto pagrindiniuose rūmuose miesto centre, susitikome su Pedagogikos fakulteto administracija, susipažinome su pedagoginių studijų erdvėmis ir metodiniu kabinetu. Didžiausią įspūdį paliko didelės auditorijos, pritaikytos srautinėms paskaitoms.
2. Metodinis kabinetas, skirtas mokytojų rengimui
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Tai lyg studijų laboratorija, įkurta 1995 m., skirta pradinių klasių mokytojų rengimui. Nors čia mažokai radau priemonių, skirtų gamtamoksliniam ugdymui, tačiau geografijos mokymui jų buvo nemažai. Daugiausiai priemonių ir kitos didaktinės medžiagos sukaupta gimtosios ir užsienio kalbos, matematikos mokymui. Taigi, kitos mano kolegės turėjo ką veikti. Sutikome ir studentų, besirengiančių didaktikų seminarams, pamokoms mokykloje pedagoginės praktikos metu.
Šios laboratorijos koncepcija mane labai žavi. Tai vieta, kur susijungia teorija ir praktika. Čia vyksta „kaip mokyti“ idėjų mainai. Tai studentų, mokytojų ir didaktikos dėstytojų eksperimentavimo erdvė. Čia gimsta tarpdisciplininiai didaktiniai sprendimai, temos moksliniams tyrimams.
Vaiva Grabauskienė: Buvo gausu pradinių klasių matematikos mokymuisi naudingų vaizdinių priemonių ir literatūros (žurnalų mokytojams, knygų), kuriose kalbos mokymas siejamas su matematikos mokymusi. Svarbu, kad ten pavyko pamatyti netradicines (internete lengvai surandamas ir įsigyjamas) priemones – tokias, kurios buvo sukauptos per ilgą laiką kaip pasiteisinę pavyzdžiai ir kurias verta parodyti skirtingų kartų matematikos mokytojams.
Vaiva Schoroškienė: Puiki idėja, kuria verta pasinaudoti. Šiame metodiniame kabinete sukaupta metodinė literatūra ir įvairios mokymui skirtos priemonės. Kabinete galima dirbti kaip skaitykloje, bet galima kaip bibliotekoje pasiskolinti įvairias vaizdines priemones pamokų vedimui. Pavyzdžiui, raidžių pažinimui skirti žaidimai, paveikslėlių knygų eksponavimui skirti „kamišibai“, pasakų kūrimui skirtos pasakų kortos ir kt.
Aušra Žemgulienė: Įspūdį paliko metodinis ugdymo kabinetas su knygomis ir įvairiomis priemonėmis vaikų ugdymo veikloms organizuoti. Čia studentai turi puikias sąlygas pasiruošti pedagoginės praktikos veikloms su mokiniais.
3. Vizitas į pradines mokyklas
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Su Aušra Žemguliene lankėmės Annos Magdalenos Bach vardo pradinėje mokykloje. Tai Johanno Sebastiano Bacho antrosios žmonos vardu pavadinta mokykla. Jau pats pavadinimas, matyt, sako, kad tai mokykla su muzikinio ugdymo profiliu. Mokykloje mokosi virš 300 mokinių. Ugdymo aplinkos atrodė gana kuklios, bet tikrą mokyklos gyvenimą gali perprasti tik kalbėdamasi su mokytojais, vaikais, skaitydama mokyklos internetinės svetainės puslapius.
Pusė klasių įprastų, o kitos – muzikinės, į jas priimami muzikai gabūs vaikai. Skirtingai nei J. S. Bacho laikais, muzikinėse klasėse mokosi ir mergaitės. Jos dainuoja mokyklos kameriniuose choruose, vėliau tęsia savo karjerą įvairiuose Leipcigo choruose. O berniukai tęsia senas J. S. Bacho, įkūrusio berniukų bažnytinį chorą, tradicijas. Jų choras dalyvauja bažnytinėse pamaldose, chorinės muzikos renginiuose, operų pastatymuose.
Dainavimas yra visų muzikinių klasių kasdienis ritualas. Su mokiniais dirba vokalo mokytojai, vyksta ritmikos, solfedžio užsiėmimai. Nu 3–4 klasės vaikai mokosi groti pasirinktu styginiu instrumentu.
Nuo 2008 m. ši mokykla yra visos dienos mokykla. Po pamokų vaikams siūloma: a) iššūkius keliančios veiklos, b) įvairūs projektai, vykdomi su partneriais, c) laisvalaikio užsiėmimai.
Skirtingai nei pas mus, Vokietijoje pradinukai vertinami pažymiais nuo antros klasės. Ketvirtoje klasėje mokiniai laiko dviračio vairavimo testą. Mane, kaip gamtininkę, sudomino mokyklos vykdomas tvarumo projektas „Ateities diena“. Pradinių klasių mokiniai bando atsakyti į klausimus: kaip mes norime gyventi ateityje? Ką galime padaryti, kad apsaugotume aplinką? Ko mums reikia išmokti, kad mūsų Žemėje būtų gera gyventi?
Vienoje klasėje su Aušra stebėjome pasaulio pažinimo pamoką apie vandens būsenas. Dviejų akademinių valandų trukmės pamoką vedė dvi studentės, kitos dvi stebėjo draugių veiklą ir savo pastebėjimus fiksavo užrašuose. Pamokoje nebuvo nei skaidrių, nei multimedijos. Buvo daug paveikslėlių, vaizduojančių skirtingas vandens būsenas, kuriuos mokiniai busimųjų mokytojų padedami grupavo, priskyrė prie vienos ar kitos būsenos. Buvo eksperimentų, įrodančių būsenų virsmą. Sąvokos, priežastys lemiančios vandens būsenų kaitos buvo puikiai paaiškintos. Aptarę vieną ar kitą vandens būseną, mokiniai palinkdavo prie veiklos lapų užduočių. Pastebėjome, kad studentės skirtingų gebėjimų mokiniams parengė skirtingas užduotis. Mudvi su Aušra esame pasaulio pažinimo mokymo(si) priemonių „TAIP!“ autorės. Aš esu gamtamokslinės vadovėlių dalies autorė, rengiau kelias temas apie vandenį mūsų pradinių klasių mokiniams, tačiau vokietaičių studenčių pasiūlytas pamokos scenarijus man labai patiko. Sužavėjo ir vaikų įsitraukimas, motyvacija. Gerą įspūdį paliko pravestos pamokos aptarimas, kuriame dalyvavo ir vedusios pamoką, ir ją stebėjusios studentės, klasės mokytoja, dėstytoja ir mes. Giliai, detaliai išanalizuotas pasirengimas, pamokos pravedimas, pasidžiaugta sėkmingais epizodais, rastos tobulintinos vietos. Labai svarbu, ką busimasis mokytojas suprato pravedęs pamoką, ko išmoko. Mūsų studentų pasklidimas pedagoginei praktikai po vieną į mokyklas netenka šios dalies – kurso draugų dalyvavimo aptariant pravestas pamokas. O jis, kaip menu iš savo studijų metų, labai naudingas.
Aušra Žemgulienė: Apsilankėme keliose mokyklose. Vienoje jų susipažinome su inovatyviai įrengtomis mokymosi ir poilsio erdvėmis, kitoje turėjome galimybę stebėti studenčių – būsimų pradinių klasių mokytojų vedamas pamokas 3 klasės mokiniams. Gerą įspūdį paliko kiek kitoks nei mums įprasta studentų praktikos organizavimas. Klasėje dirba kelios studentės, paprastai po keturias: dvi merginos veda pamokas, o kitos dvi stebi ugdymo procesą ir žymisi savo pastabas. Svarbiausia praktikos dalis – ugdymo proceso aptarimas ir analizė, kai jame dalyvauja ir studentės, ir klasės mokytoja, ir universiteto paskirta didaktikos dėstytoja. Šiai praktikos daliai skiriama tiek pat ir daugiau laiko, nei pačioms pamokoms. Labai giliai išanalizuojama studenčių veikla, įvertinama, kas pavyko sėkmingai, o ką galima tobulinti. Šią patirtį dalinai galima perimti ir pritaikyti VU pedagoginių studijų praktikos organizavime.
Vaiva Schoroškienė: Kartu su Vaiva Grabauskiene lankėmės pradinėje mokykloje vykstančioje studentų praktikoje (Lessingschule. Grundschule der Stadt Leipzig). Stebėjome studentų vedamos gimtosios kalbos pamokos bei jų aptarimą su klasės mokytojomis bei universiteto dėstytojomis.
4. Gymnasium Ihmelsstras
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Tai nauja, auganti gimnazija, kurioje šiuo metu mokosi tik 5–7 klasės. Joje 260 mokinių. Tai tikra XXI amžiaus mokykla. Labai gerai įrengtos gamtos mokslų laboratorijos, visos priemonės ir medžiagos po ranka. Šios mokyklos mokiniai pasirengę mokytis savarankiškai, kiekvienas eina savo tobulėjimo keliu, atsakingi už aplinkos tvarką. Tai mokykla, ieškanti tamprios sąveikos su kaimyninėmis mokyklomis. Nematėme mokytojo vedamos pamokos. Visos klasės dirba pagal individualaus darbo planą. Mokytojas konsultuoja kilus klausimams.
Vaiva Grabauskienė: Neįprastai atrodė stipriai pabrėžiamas mokinių savarankiškumas ir didelės mokyklos patalpų erdvės, skirtos tam savarankiškumui realizuoti.
Vaiva Schoroškienė: Čia daug dėmesio skirianti mokinių savarankiško mokymosi gebėjimams. Buvo įdomu pamatyti, kaip siekiant šio mokyklos tikslo įrengtos mokyklos erdvės, kaip organizuojamas ugdymas. Pavyzdžiui, daug dėmesio skiriama grupinio darbo vietoms, savarankišką mokymąsi palaikančioms erdvėms, jų funkcionalumui ir estetikai.
5. Mokyklos muziejus
Vaiva Grabauskienė: Didelį įspūdį paliko muziejaus aukštų suskirstymas skirtingais švietimo laikotarpiais. Sudarytos sąlygos kontrastingai stebėti, kaip keitėsi mokymosi priemonės, klasės aplinka, požiūris į mokinių teises. Nustebino, jog kai kuriuos, atrodytų, tik naudojant technologijas mokiniams paaiškinamus reiškinius buvo įmanoma demonstruoti turint paprastas priemones.
Vaiva Schoroškienė: Šis muziejus yra naudojamas kaip edukacinė erdvė, padedanti moksleiviams ir miesto svečiams susipažinti su mokyklos istorija. Veiklos pritaikytos įvairaus amžiaus mokiniams. Lankytojai kviečiami susipažinti su skirtingiems mokomiesiems dalykams skirtomis erdvėmis, vaizdinėmis priemonėmis, jas išbandyti. Atkurtose klasėse mokiniams gali vykti pamokos. Tokiu būdu mokiniai skatinami mąstyti apie mokymąsi ir jo kaitą.
Aušra Žemgulienė: Aplankėme Leipcigo miesto Mokyklos muziejų, kuriame gausu švietimo istorijai vertingos medžiagos apie mokyklos praeitį. Turėjome gerą progą įvertinti vokiškos mokyklos tvarką su praeityje taikytomis mokymo priemonėmis, griežtas bausmes liudijančiais artefaktais ir karcerio patalpa.
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Man atrodė, kad Lietuvos švietimo muziejus Kaune neblogas. Gamtininko Vinco Ruzgo kabinetas, senosios gamtos mokslų mokymo vaizdinės priemonės, čia vedamos edukacijos. Bet tai, ką pamačiau Leipcigo mokyklos muziejuje, pranoko lūkesčius. Beje, mums lankantis muziejuje keliose klasėse vyko edukacijos – pamokos skirtingų klasių mokiniams. Būtų įdomu grįžti kokį 100 metų atgal ir dalyvauti tuometinio mokytojo pamokoje. Tikiu, kad būtų nelengva.
6. Pedagoginės literatūros leidykla „Cornelsen“
Rita Makarskaitė-Petkevičienė: Skaitydama pernykščių studentų refleksijas radau vieną prašymą į gamtamokslinio raštingumo kursą įtraukti temą apie žmogų, jo sveikatą. Tikrai nustebau, nes lyg kursą „Vaiko sveikata“ mūsų studentai turi pirmame kurse, o mano dalyko dėmesio centre yra kitas gamtamokslinis turinys. Bet „Cornelsen“ leidykloje radusi ir įsigijusi didaktinės literatūros šia tema, tikrai atliepsiu ir šio studento pageidavimus.
Vaiva Grabauskienė: Matematikos ir kalbos didaktikos dėstytojo leidiniai apie paveikslėlių naudą matematikos pamokoms įkvepia ieškoti naujų matematikos ir kalbos integravimo būdų, rengiant ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus.
Aušra Žemgulienė: Su kolege Rita aplankėme pedagoginės literatūros srityje žinomos leidyklos „Cornelsen“ (Cornelsen Verlag GmbH) filialą ne dėl kainos, bet dėl to, kad ji buvo mums abiem naudinga su gausia skaitykla. Turėjome galimybę įsigyti vertingos pedagoginės literatūros.
7. Paskaita „Mokykla ir migrantų visuomenė“
Vaiva Grabauskienė: Pranešimas buvo vaizdus, gausiai iliustruotas kiekybine informacija ir realiais pavyzdžiais iš mokyklos. Supratome, kokius didelius išbandymus patiria Vokietijos mokyklos. Kartu atsirado susirūpinimas, kaip parengti mokytojus dirbti su silpniau lietuvių kalbą mokančiais mokiniais.
Aušra Žemgulienė: Turėjome galimybę dalyvauti keliose paskaitose (apie inovatyvią mokyklą ir apie ugdymo iššūkius emigracijos sąlygomis), ypač sudomino emigracijos tematika ir dėmesys kalbos ugdymui šių iššūkių sąlygomis.
8. VU ir Leipcigo universiteto studentų projekto baigiamasis renginys
Šis projektas buvo vykdomas ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Finansavimas gautas iš Leipcigo. Mūsų universiteto pedagoginių studijų mainus rudens semestre rėmė DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba). Studentų mainų programa vadinosi „Spotlight on school development: Current trends and challenges in Germany and Lithuania“, ją koordinavo Leipcigo universitetas, o vadovavo dr. Makhabbat Kenžegalijeva.
Studentai lankėsi Vilniaus ir Leipcigo mokyklose, lygino mokyklų kultūras, tapatumą, ieškojo panašumų ir išskirtinumų. Paskutinę mūsų viešnagės Leipcige dieną vyko studentų darbų pristatymai, jie pasidalino savo patirtimi ir atradimais. Stebint šiuos jaunus žmones buvo aišku, kad tokie projektai labai plečia akiratį.
Kadangi į Leipcigą nuvykome kalėdiniu laikotarpiu, vakarais mielai aplankydavome miesto centre veikiančią kalėdinę mugę. Stažuotė buvo visapusiškai naudinga dėl pažinties su panašias studijas vykdančiu Leipcigo universitetu ir galimybe bendradarbiauti su Pedagogikos fakulteto kolegomis. Pažintį su bendrus interesus turinčiais kolegomis iš Leipcigo sutarėme pratęsti, pavasarį planuojame susitikimą Vilniuje su dr. Makhabbat Kenžegalijeva, lydėjusia mus Leipcigo stažuotėje.
2025 04 04
