Vasarį įsteigta Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesinė sąjunga, vienijanti akademinio ir neakademinio personalo narius. Apie profsąjungos įkūrimo prielaidas ir jos keliamus veikimo tikslus kalbamės su profsąjungos pirmininke Sociologijos katedros docente Rūta Žiliukaite.
Pirmą kartą istorijoje VU Filosofijos fakultete įsteigta profesinė sąjunga. Kokios aplinkybės paskatino šios profsąjungos atsiradimą ir kokius išskirtumėte pagrindinius jos veikimo tikslus?
Profesinę sąjungą įsteigti paskatino perpildyta kantrybės taurė: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ne vienerius metus besikaupusios problemos, tokios kaip itin menki dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, dideli krūviai, mažas mokslo finansavimas ir pan., pastaraisiais metais tapo sunkai bepakeliamos. Deja, ir mūsų universitete, pelnytai besididžiuojančiame pirmavimu, šios tendencijos įgyja nuo pedagoginio ir mokslinio darbo atstumiančius pavidalus. Situaciją dar labiau komplikavo Lietuvos mokslo sistemoje ir universitete pradėtos reformos, kurios kartais atrodo bloginančios ir taip prastą dirbančiųjų šioje sistemoje padėtį. Išjudinti įsisenėjusių problemų bei reformų projektų ir pajutę, kad nepasitenkinimas yra kolektyvinis, nebeabejojome, kad turime ryžtis steigti profesinę sąjungą.
Pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – tapti aktyviais dialogo dėl mūsų universitete ir Lietuvos mokslo sistemoje vykdomų reformų dalyviais, galinčiais greitai susitelkti ir veikti išvien situacijose, kai darbuotojų socialinės ir ekonominės teisės yra pažeidžiamos ar ignoruojamas reformų socialinis kontekstas.
Įsteigėme organizaciją ne tam, kad priešintumėmės mokslo ir studijų kokybės gerinimui Lietuvoje ir mūsų universitete – ji mums visiems taip pat rūpi. Tačiau tai, ką mes kartais girdime viešojoje erdvėje, visiškai nepelnytai mus žeidžia. Pagrindinė mokslininkams siunčiama žinutė, atrodo, yra ta, kad jūsų kuriamas mokslas yra bevertis, o pagrindinis aukštojo mokslo reformų tikslas turėtų būti visais įmanomais būdais priversti dirbti keliskart uoliau ir stropiau. Tokia žinutė yra siunčiama pervargusių ir išsekusių žmonių bendruomenei. Esame įsitikinę, kad pagrindinė mūsų mokslo atsilikimo ir studijų kokybės problemų priežastis yra menki mokslininkų atlyginimai, verčiantys juos dirbti keliuose darbuose iš karto, taip pat skurdus ir nenuoseklus mokslinių tyrimų finansavimas.
Kadangi VU Filosofijos fakultete yra susitelkę daug specialistų, turinčių stiprius kiekybinių ir kokybinių socialinių duomenų analizės įgūdžius, nestokojame kompetencijų ne tik stebėti, bet ir įsitraukti į argumentais paremtą diskusiją siekdami, kad siūlomi ir priimami sprendimai būtų grindžiami ne pavieniais, itin vienpusiškai ir neobjektyviai situaciją aprašančiais rodikliais, o patikimais, pagrįstais ir visapusiškais duomenimis apie dėstytojų ir mokslininkų veiklos socialinį ir ekonominį pobūdį bei kontekstą.
Skaityti daugiau