FSF įvykiai

„Aš labai norėčiau bent vieną dieną į mokyklą nueiti ir nestresuoti, ir būti laisva, be jokio nerimo. Tiesiog būti ir atlikti savo pareigą mokytis“ (ištrauka iš pokalbio su vienuoliktoke Akvile Korsakaite, LRT.lt portalas).

Šių metų balandžio 30 d., 15 val. Ugdymo mokslų institutas kviečia į nacionalinį mokslininkų ir praktikų seminarą „Mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas: mokyklos, šeimos ar visuomenės rūpestis? “.

Seminaras skirtas permąstyti mokinių emocinės sveikatos ir patiriamo streso problematiką, ypatingai išryškėjusią didelio atgarsio sulaukusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kontekste. Seminaro metu remiantis skirtingais tyrimais bus siekiama išryškinti veiksnius, trukdančius ir padedančius užtikrinti mokinių emocinę sveikatą ir psichologinį atsparumą mokykloje ir už jos ribų. Taip pat bus kviečiama diskutuoti, kieno rūpestis yra mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas. Pranešimus skaitys psichologė doc. dr. Paulina Želvienė ir edukologas doc. dr. Stanislav Sabaliauskas.

Išbandžiusi ne vieną sritį gyvenime – nuo aktorystės iki nuosavo verslo kūrimo – socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja Beata Tiškevič nenustojo siekti pažinimo. Šiandien savo rankose ji laiko Vilniaus universiteto (VU) psichologijos bakalauro diplomą.

Birželio 26 d. įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai VU Filosofijos fakulteto absolventams. Tai antras pagal dydį VU fakultetas, vienijantis penkis institutus: Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų. Tad diplomai įteikti net 514 bakalaurų ir magistrų.

Viena iš jų – psichologijos bakalauro studijas diplomu Cum laude baigusi Beata.

Studijų baigimo proga B. Tiškevič papasakojo, kodėl, būdama diplomuota aktorė, socialinių tinklų turinio kūrėja, rašytoja, vis dėlto nutarė įgyti psichologo išsilavinimą.

2024 m. birželio 27 d. 10 val. kviečiame jus į seminarą A. Prioro “Laikas ir determinizmas”: filosofinė ir vertimo problematika. Seminaras vyks Filosofijos fakulteto 308 aud., (Universiteto g. 9, Vilnius)

Arthuro Prioro (1914–1969) knygos “Praeitis, dabartis ir ateitis” septintasis skyrius “Laikas ir determinizmas” yra brandžiausias Prioro bandymas sukurti nedeterministinę laiko logiką, numatančią, kad dalis ateities įvykių yra atsitiktiniai. Šiame tekste Prioras pateikia dvi išsišakojančio laiko struktūra besiremiančias teiginių apie ateitį semantikas – okamistinę ir Peirce’o, siūlančias savitus atsitiktinių teiginių apie ateitį teisingumo kriterijus. Pranešimo metu bus pristatomos pagrindinės Prioro šiame tekste išvystytos idėjos.

Pranešėjai: Živilė Pabijutaitė (Vilniaus universitetas), Pranciškus Gricius (Oksfordo universitetas, Vilniaus universitetas)

Finansavimą skyrė Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondas, sutarties Nr. MSF-JM-24/2022.

Birželio 18 d. VU Senatas pritarė naujos fakulteto bakalauro studijų programos „Tvarumas ir ateities visuomenės“ (Sustainability and Future Societies) vykdymui. Tai sociologijos krypties studijų programa, kuri bus vykdoma anglų kalba. Priėmimas prasidės šį rudenį, o programa startuos nuo 2025 m. rugsėjo mėn. Tai pirmoji studijų programa, siūloma užsienio ir Lietuvos studentams, Filosofijos fakultete ir 24-oji studijų programų pakete.

Studijų programos tikslas - parengti socialinio tvarumo ir pokyčių specialistus, kurie, taikydami socialinės atsakomybės ir lygių galimybių, miestų ir bendruomenių plėtros, viešosios politikos ir vystomojo bendradarbiavimo žinias bei naudodami metodologinius įrankius ir socialines teorijas, gebės analizuoti visuomenių raidos ir demografinės kaitos problemas, siūlyti duomenimis grįstus praktinius sprendimus, bei kurti socialines inovacijas, prisidedančias prie tvarių ir įgalintų ateities visuomenių plėtros.

Programos išskirtinumas: tarpdiscipliniškumas ir transdiscipliniškumas; problemų sprendimu grįstos dirbtuvės su partneriais; mobilumo praktika užsienyje (SHOUT projekto patirties pagrindu).

On 3 July 2024, 6 PM, we invite you to the lecture "How Music Can Make You Better" by Ph.D. Indrė Viskontas from the University of San Francisco.

The lecture will take place at the Vilnius University Aula Parva (2nd floor), VU Central Palace (Universiteto str. 3, Vilnius)

If you intend to participate, please fill in the registration form - https://forms.office.com/e/nbM8cXtWFw

Evidence of music has been found in every culture, every civilization and every era of humanity. Amongst the oldest human-made artifacts are bone flutes, dating back 40,000 years. But many of us still think of music as a luxury - a form of entertainment - a ‘nice to have’ but not an essential part of our lives. In this talk, neuroscientist and opera singer/stage director Indre Viskontas will demonstrate that music exists only in our individual brains, but that it has the utility of a swiss-army knife: a tool that can be put to many different uses. As such, it has the capacity to make us better by optimizing our minds, healing our bodies, rewiring our brains and connecting us to one another. In the midst of the 100th Anniversary of the Lithuanian Song and Dance Festival, Dr. Viskontas is leading an international team of researchers to track the impact of music on our collective wellbeing.

Ar posakis „nepakeičiamų nėra“ gali būti pritaikytas pagalbos specialistams, kurie ypač pastarųjų metų sveikatos, demografinių ir geopolitinių krizių akivaizdoje parodė, kad filantropiškai grįstos profesijos vis dar yra reikalingos, žmonijai susiduriant su įvairiais iššūkiais? Ar dirbtinio intelekto (DI) technologijas galima ir saugu taikyti socialiniame darbe?

Vilniaus universiteto (VU) jaunųjų mokslininkų komanda šiuo metu atlieka tyrimą apie didelių kalbos modelių (DKM, angl. Large Language Models) poveikį socialinio darbo profesijai. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokių galimybių ir rizikų sukelia dirbtiniu intelektu (DI) grįstų technologijų taikymas dirbant su žmonėmis.

Socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ir gyvybės saugojimas, krizių prevencija, gyvenimo įgūdžių pamokos dizainas – šios ir kitos temos buvo aptartos Vilniaus universitete (VU) vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos: patirtis ir įžvalgos“.

Konferencijoje pranešimus skaitė prieš metus VU Filosofijos fakultete startavusios nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ lektoriai ir dalyviai. Mokytojų grupės savo pristatymuose aptarė, apie ką kalba su mokiniais, kokias problemas bando spręsti gyvenimo įgūdžių pamokų metu: darni klasė ir bendruomenė, savęs pažinimas, sveika mityba, priklausomybių, patyčių, savižudybių prevencija.

2024 m. birželio 26 d. 11 val. kviečiame jus į dr. Lauros Stankevičiūtės atvirą paskaitą „Cirkadiniai ritmai: jų reikšmė ir svarba senėjimo ir demencijos procesuose“. Dr. Laura Stankevičiūtė yra miego neuromokslininkė. Jos moksliniai tyrimai skirti miego pokyčių, smegenų senėjimo ir Alzheimerio ligos sąsajoms tirti. Ją ypač domina lyčių skirtumų aspektas. Kaip moterų reprodukcinių hormonų svyravimas menopauzės metu daro įtaką miego architektūros pokyčiams bei skatina smegenų pažeidžiamumą neurodegeneraciniams procesams ir kognityvinių funkcijų silpnėjimui. Ateityje Laura siekia šias žinias pritaikyti kuriant labiau individualizuotus miego gydymo metodus, skatinančius sveiką kognityvinį senėjimą. Dr. Laura Stankevičiūtė doktorantūros studijas atliko BarcelonaBeta Brain Research Centre ir Harvard Medical School. Ji taip pat yra The Alzheimer's Association International Society to Advance Alzheimer's Research and Treatment (ISTAART) Miego ir cirkadinių ritmų (Sleep and Circadian Rhythms) valdybos narė.