FSF įvykiai

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą kandidatams į Aukštojo mokslo tarybos narius. Į Aukštojo mokslo tarybą, kuri sudaroma kas 2 metus keičiant dalį jos sudėties, konkurso metu bus atrinkti 5 asmenys. Jie pakeis šį lapkritį savo kadenciją baigsiančius Tarybos narius.

Visuomenėje pripažintų ir nepriekaištingą reputaciją turinčių asmenų iš švietimo, mokslo, kultūros, verslo ar viešojo sektoriaus kandidatūras galima teikti iki 2015 m. spalio 20 d.

Kandidatus į Tarybos narius gali siūlyti asociacijos, įstaigos, įmonės, fiziniai asmenys. Save, pateikdami gyvenimo aprašymą, gali pasiūlyti ir fiziniai asmenys.

Daugiau informacijos bei kandidato į Aukštojo mokslo tarybos narius anketą galite rasti čia.

2015 spalio 6 d. – lapkričio 24 d., 8 susitikimai po 2 val.

Sužinosite svarbiausius psichofiziologinės būsenos valdymo principus ir metodus. Aptarsime sąmoningo kvėpavimo, raumenų įtampos valdymo, vaizdinių taikymo relaksacijai ir meditacijai principus. Dalyviai turės galimybę praktiškai išbandyti ir palyginti dinaminės relaksacijos, natūralaus kvėpavimo stebėjimo, valdomų vaizdinių, biologinio grįžtamojo ryšio ir kitas tyrimais pagrįstas technikas bei suformuoti savo poreikiams tinkamiausią praktiką. Svarbų vaidmenį atliks namų darbai, skirti išbandyti pristatomus metodus, pritaikyti juos asmeniniams poreikiams ir įtvirtinti įgūdžius.

Užsiėmimus veda psichologas, socialinių mokslų daktaras Donatas Noreika.

Užsiėmimai vyks antradieniais 18.30 – 20.30 val., VU Filosofijos fakultete, 207 auditorijoje.

2015 m. spalio 3 d. 10 val. VU Filosofijos fakulteto 301 aud. vyks seminaras „Individualioji psichologija: konsultavimas – analizė – terapija“. Pristatymas per demonstracijas.

Dalyvauja IP analitikės ir konsultantės: Erika Kern, Daina Kremensienė, Rasa Bieliauskaitė.
Renginys nemokamas. Registracijos nėra.
Seminarą organizuoja Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra bei Individualiosios psichologijos institutas.
Kvietimas.

Kontaktinis asmuo:
Rasa Bieliauskaitė
el. paštas:

Š. m. rugsėjo 21 d. Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos statistikos departamentu. Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Ekonomikos, Filosofijos, Matematikos ir informatikos fakultetų atstovai. Su šiais VU padaliniais ir bus plėtojamas bendradarbiavimas.

Sutartis numato bendradarbiauti mokslo, švietimo ir socialinės partnerystės srityse: rengti ir vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, projektus, organizuoti VU studentų praktiką, bendras mokslines-praktines konferencijas ir seminarus.

„Lietuvos statistikos departamentui išties didžiulė garbė pasirašyti tokią sutartį su pačia seniausia ir žymiausia Lietuvos aukštąja mokykla. Bendradarbiaujame labai daug: pas mus per metus nuo penkių iki dešimties studentų atlieka praktiką. Labai džiugu, kad iš visų mūsų 570 darbuotojų beveik pusė baigę Vilniaus universitetą. Viliamės, kad ši sutartis leis dar aktyviau bendradarbiauti. Iš studentų tikimės pagalbos testuojant klausimynus, nes jaunoji karta labai įžvalgi“, – sakė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.

Filosofijos fakultetas irgi džiaugiasi įgijęs stiprų partnerį. „Mums reikia tokio partnerio kaip jūs, kad kartu bendradarbiautume, padėtume vieni kitiems. Tikimės, kad padėsite įeiti į SHARE (tarptautinė Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūra). Manome, kad ši partnerystė padės tapti visaverčiais SHARE nariais“, – teigė Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas.

Kalbu ne apie Google Glass ar kažką panašaus. Turiu omenyje žmonių elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės įrangą, kurią Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose neseniai įrengė Olandijos kompanija Noldus. Kuo ši įranga ypatinga? Kuo ji naudinga sociologams? Kur konkrečiai ji sumontuota? Kaip ji veikia? Į šiuos klausimus netrukus atsakysiu, pradėdamas nuo pirmojo.

Bet kas, kam teko susidurti su stebėjimo džiaugsmais ir vargais, veikiausiai sutiks, kad viena didesnių šio užsiėmimo problemų, be kita ko, būdavo tikslus laiko fiksavimas ir įvykių pagal jį rikiavimas. Galbūt todėl, kad žmonės yra prastos barbės-devyndarbės, o jų laiko suvokimas subjektyvus ir imlus aplinkos poveikiui. Užtat šį žmogišką trūkumą gražiai atsveria Noldus stebėjimo ir analizės sistema – ji laiką fiksuoja automatiškai. Kitas jos privalumas – ji leidžia bet kokius duomenis sinchronizuoti su stebėjimu: vaizdą, garsą, tiriamojo veiksmus kompiuterio darbalaukyje vaizdu ir tekstine išklotine, jo ar jos pulsą, smegenų bangas ir t. t. Paminėtina ir tai, kad viena iš sistemos programų yra skirta veidų ir 8 pagrindinių emocijų, pagal Ekmaną, atpažinimui. Tai, ką užčiuopia šios dirbtinės juslės, galima koduoti, analizuoti ir duomenis eksportuoti į tokias visiems gerai žinomas statistinės analizės programas kaip SPSS. Kadangi stebimi įvykiai (duomenys) tiksliai fiksuojami laike ir sinchronizuojami tarpusavyje, atsiveria nauji klodai analizei. Nuodugniau įrangą aprašiau skyrelyje „Išsamiai apie įrangą ir kaip ja naudotis“ (žr. žemiau).

Vilniaus universitetas tapo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partneriu,  įgyvendinsiančiu dvi mokslo populiarinimo veiklas: užsiėmimus, skirtus moksleivių moksliniam švietimui bei mokslo populiarinimo renginius vaikams ir jaunimui.

VU Filosofijos fakultetas, įgyvendindamas projekto veiklas, kvies 10–12 klasių moksleivius dalyvauti šiose veiklose:
• Vaizduotės laboratorijoje su išradinguoju filosofu Kristupu Saboliumi. Užsiėmimų metu moksleiviai sužinos apie vaizduotės funkciją filosofijos, psichologijos, kultūros istorijos, meninės kūrybos ir neuromokslo požiūriu, susipažins su visų laikų didžiaisiais išradėjais, vizionieriais ir inovatoriais bei šių laikų kviestiniais menininkais iš Lietuvos ir užsienio bei sužinos apie vaizduotės praktinį pritaikomumą lavinant kūrybingumą – juk, pasak K. Saboliaus, žmogaus smegenys mato daugiau negu akys.

• Psichologijos laboratorijoje, kurioje mokiniai galės pažinti save ir kitus, išmokti valdyti stresą, pritaikyti psichologijos žinias mokantis, laikant egzaminus ir planuojant savo karjerą. Moksleivių taip pat laukia pažintiniai vizitai į institucijas, kuriose jie galės supažindinant su skirtingų sričių praktiniu psichologo darbu – pavyzdžiui, krizių centre, vaikų linijoje, kalėjimų departamente,  teisėsaugos institucijose ir kt. Mokyklą organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologinių tyrimų ir inovacijų centro vedėja doc. dr. Roma Jusienė, o užsiėmimus moksleiviams ves VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos ir Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrų dėstytojai, doktorantai bei magistrantai;

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo atnaujinęs mokslo ir studijų reikmėms skirtą bazę: kartu su VU Gamtos mokslų fakultetu buvo įkurta tinklinė mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (angl. Human well-being and development – HUMRE), kurios paskirtis – sudaryti sąlygas atlikti kokybiškus multidisciplininius nacionalinius ir tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus bei užtikrinti prieigą prie mokslinių duomenų, įrangos ir mokslinių bei technologinių paslaugų I ir II pakopos studentams, doktorantams, tyrėjams, mokslininkams.

Nuo rugsėjo pradžios startavo HUMRE skirtas tinklalapis, fakultete sumontuota profesionali ir šiuolaikiška daugiau nei 1 mln. Eur kainavusi žmogaus elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės aparatūra bei programinė įranga (pagal ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“, Nr. VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009), kuriai naudoti skirtuose mokymuose gausiai dalyvavo tyrimais besidomintys Vilniaus universiteto mokslininkai.