2021 m. vasario 25-26 d. vyks tarptautinis nuotolinis seminaras „Defining Post-secular condition“. Seminaras rengiamas vykdant Lietuvos mokslo tarybos Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Postsekuliarus būvis“ (vadovas – prof. Tomas Sodeika).
Vasario 26 d. (penktadienį) 12 val. kviečiame į tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ rezultatų pristatymą.
Ar mes gyvename laikais, kai romantinės meilės idealas ir jo tvarka, kurioje santykiai subręsta iki šeimos sukūrimo, ateina į pabaigą? Ar vis dėlto yra iškilusių tiek daug lanksčių intymumo formų, jog romantinė meilė tėra vienas iš daugelio pasirinkimų? Ar socialinės lyties ribų kintamumas ir ganėtinai paprastas lytinių santykių bei pornografijos prieinamumas internetu pavertė romantinę meilę atgyvena? Ar ryšys tarp meilės ir lytinių santykių nebėra reguliuojamas visuomenės? Kokias pasekmes sukelia tai, kad meilės kaip „amžino“ bei šeimai skirto jausmo vertė mažėja?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos magistrantūros studentės Brigita Baškevičiūtė, Gailė Budvytytė ir Mintarė Varanavičiūtė vykdė tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar Vilniaus mokyklose vis dar yra opi patyčių problema. Pasak tyrimo autorių visame pasaulyje moksleiviai patiria patyčias. Nuo 1970-ųjų metų atliekami patyčių tyrimai rodo, kad situacija gerėja, tačiau daugelyje pasaulio šalių patyčios yra ypač opi socialinė ir psichologinė problema. Mokyklose moksleiviai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami, ar tai „normalu“? Pagal 2019 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvos patyčių rodikliai yra vieni prasčiausių iš tyrime dalyvavusių 45 pasaulio šalių ir regionų. Lietuvoje net 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių mokyklose patiria patyčias, o pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuva pirmauja 13 metų ir 15 metų amžiaus grupėse; 11 metų grupėje tik Moldovos padėtis yra prastesnė nei Lietuvos.
Geriausiu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 2020 m. dėstytoju pripažintas Kęstutis Dragūnevičius, dėstantis psichologijos studijų programos studentams, sužinojęs apie įvertinimą teigė, kad jam svarbiausia – ryšys su studentais. Nors daugelis paskaitų vyko nuotoliniu būdu, K. Dragūnevičius džiaugiasi, kad studentai išlieka aktyvūs, todėl ryšys buvo gyvas. Geriausias Filosofijos fakulteto dėstytojas pasakoja apie dėstytojo darbą, laisvalaikio bei darbo suderinamumą ir įvertinimo svarbą.
Zenonas Norkus
Pasalūnė mirtis ketvirtadienį, 2021 m. vasario 4 d. iš Vilniaus universiteto bendruomenės išplėšė Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros profesorę, humanitarinių mokslų daktarę (HP) Jūratę Rubavičienę-Baranovą (gim. Patkauskaitę).
Jūratė gimė 1955.12.15 Biržuose – krašte, kurį mėgo ir su kuriuo palaikė glaudžius ryšius, dalyvaudama Biržuose vykstančio Tarptautinio šiuolaikinės literatūros forumo „Šiaurės vasara“ renginiuose. Tarp giminių – žymus tarpukario ir emigracijos JAV valstiečių liaudininkų partijos politinis veikėjas, paskutinis Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Juozas Audėnas, kurio atminčiai pagerbti Jūratė pasirinko literatūrinį Anos Audickos slapyvardį.
Skaityti daugiau
2021 m. vasario 25 d. Filosofijos instituto doktorantė Aistė Noreikaitė gins disertaciją „Ronaldo Dworkino praktinės filosofijos iššūkis: moralės pagrindimo klausimas” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Vilniaus universiteto (VU) psichologai, bendradarbiaudami su Švedijos Linšiopingo (Linköping) universitetu, parengė internetu prieinamą 8-ių savaičių trukmės psichologinės pagalbos programą vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jau kurį laiką jaučiasi prislėgti, praradę norą užsiimti anksčiau patikusia veikla.
Viliamės, kad ateitis bus šviesi ir 2021-2022 mokslo metų ruduo bus palankus kelionėms! O Jūs? Su šia viltimi ir kviečiame registruotis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankai. Paraiškas galite pateikti nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. vidurnakčio.
