FSF įvykiai

Mokslininkai pripažįsta – vertinti, kaip koronaviruso krizė mus paveikė psichologiškai, kol kas anksti, tačiau manoma, kad ši situacija ateityje neišvengiamai turės tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių psichologinių padarinių.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorės Danutės Gailienės teigimu, norint šiuos padarinius sušvelninti, atsakingos institucijos turėtų atsižvelgti į specialistų teikiamas rekomendacijas, o politikai – nedelsiant įgyvendinti pokyčius Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

Profesorė įžvalgomis apie iššūkius, kuriuos patiriame koronaviruso pandemijos metu, išryškėjusias psichikos sveikatos sistemos problemas ir tai, kaip pasirengti užtikrinti psichologinę pagalbą, kurios netrukus prireiks daugybei žmonių, dalijosi laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“.

Žiniasklaidoje apie koronavirusą dažniausiai pasisako įvairių sričių medikai, imunologai, infektologai, įžvalgomis dalijasi ekonomistai, finansų analitikai. Retas kuris susimąstome, kad šiuo klausimu pasisakyti gali ir filosofai. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolius teigia, kad koronaviruso tema tarp filosofų sukėlė itin aštrias diskusijas. Diskutuojama ne tik apie tai, kaip apibrėžti koronavirusą, bet ir apie tai, ar atsakas į virusą įvedant daug žmonių laisves varžančių ribojimų buvo teisingas.

Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ kalbinto filosofo tvirtinimu, kasdien mes gauname nemažai įvairios informacijos apie naująjį „žmonijos priešą“, tačiau neišvengiame pasimetimo, nes apie virusą galima kalbėti daugeliu aspektų. Laidos įrašą klausykite čia.

Visą pasaulį, o kartu ir Lietuvą užklupus koronavirusui, karantinas ir izoliacija jau išmokė daugelį sprendimų priimti atsakingiau, elgtis visuomeniškiau, įvairius darbus iš namų atlikti taip pat efektyviai, kaip ir įprastomis sąlygomis. Tačiau krizinė situacija, pakeitusi mūsų kasdienybę, atnešė ir daug nerimo, baimės, nepasitikėjimo, atėmė stabilumo jausmą. Kaip šie pokyčiai mus paveikia ir ko galime tikėtis karantinui pasibaigus? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologas suicidologas Paulius Skruibis.

Vilniaus universitetas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe steigia STEAM centrą. Akronimas STEAM apima gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus, įskaitant humanitarinius, socialinius mokslu ir matematiką. Todėl nenuostabu, kad universiteto mokslininkai aktyviai ieško bendradarbiavimo ryšių, įsitraukia į inovatyvius, perspektyvius šios srities projektus. VU prisijungęs prie per 20 Europos aukštųjų mokyklų jungiančio STEAM tinklo, kurį koordinuoja Vokietijos Freiburgo universitetas, įsitraukęs į Europos universitetų Coimbra tinklo STEM veiklą. Remiantis Erasmus+ strateginėmis partnerystėmis pernai parengtas ir laimėtas projektas „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM“, skirtas mokytojų kompetencijoms informatikoje ir STEM srityse gerinti. Artimas ir kitas Erasmus+ projektas – bendradarbiavimas steigiant STEAM centrų steigimą Azijos šalyse, dešimtyje Indonezijos, Tailando ir Vietnamo universitetų.

Informuojame, kad atsižvelgdama į infekcijos COVID-19 plitimo grėsmę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, koronaviruso prevencijai skirta darbo grupė nusprendė pratęsti nuotolinio mokymosi ir darbo terminą dar 3 savaitėms iki gegužės 31 d. 24 val. su galimybe šį laikotarpį pratęsti.