Taikomosios psichologijos laboratorija

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Taikomosios psichologijos laboratorija yra pirmaujanti senėjimo ir taikomųjų psichologijos tyrimų grupė Lietuvoje. Laboratorija koordinuoja Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą (Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE)) Lietuvoje bei vykdo kitus su senėjimu susijusius tyrimus. Laboratorijos veikla orientuota į taikomąją vertę turinčius tyrimus: ji atlieka taikomuosius tyrimus bendradarbiaudama su verslo organizacijomis, standartizuoja ir adaptuoja psichologinio vertinimo instrumentus Lietuvoje, teikia mokymo paslaugas. Daug dėmesio skiriama mokslo rezultatų sklaidai, ekspertinei veiklai ir mokslu pagrįstų rekomendacijų socialinei ir sveikatos politikai teikimui.

Taikomosios psichologijos laboratorija aktyviai bendradarbiauja su užsienio mokslo institucijomis (pavyzdžiui, SHARE-ERIC tyrimų infrastruktūra, Rygos Stradins ir Upsalos universitetais), verslo įmonėmis (pavyzdžiui, UAB "Blue Bridge", MB "Karjeros kelias"), valstybės valdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Kontaktai:
Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorija
Universiteto g. 9, 115 kab., LT-01513 Vilnius, tel. +370 (5) 2687255, el. paštas

Nariai

Vadovas profesorius dr. Antanas Kairys

Profesorius emeritas dr. Albinas Bagdonas

Profesorė dr. Vilmantė Pakalniškienė

Docentė dr. Ramunė Dirvanskienė

Docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas

Docentė dr. Olga Zamalijeva

Asistentė dr. Vita Mikuličiūtė

Asistentė dr. Raimonda Sadauskaitė

Asistentė dr. Dovilė Šorytė

Doktorantė Viktorija Azuma

Doktorantė Gabrielė Gudynaitė

Laborantė Ieva Jurevičiūtė, el. paštas

Tyrimai

Projektinė veikla

Tarptautiniai projektai

Sustainable working-life for ageing populations in the Nordic-Baltic region. Projekto Nr. 139986, finansuojamas NordForsk fondo pagal Future Working Life tyrimų programą. Įgyvendinamas bendradarbiaujant su Upsalos universitetu (Uppsala University) ir Islandijos universitetu (University of Iceland). Vykdymo laikotarpis: 2023–2026.

The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE). Taprtautinio tarpdisciplininio ir longitudinio Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (tyrimas Lietuvoje. [Apie projektą]. Vykdymo laikotarpis: 2015–2024.

Factors modifying the responses of cyber bystanders. Projekto Nr. S-LL-21-1, finansuojamas Lietuvos moklso tarybos pagal dvišalių Lietuvos ir Lenkijos mokslo projektų programą. Vykdymo laikotarpis:: 2021–2024.

Nacionaliniai projektai

Aktyvaus senėjimo politika Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Mokslinės veiklos skatinimo fondo finansuotas projektas. Vykdymo laikotarpis: 2022-2023.

Vyresnio amžiaus žmonių patikėjimas melagingomis naujienomis: veiksniai ir pasekmės, Nr. S-MIP-20-11/(1.78) SU-528). LMT, Mokslininkų grupių projektai. Vykdymo laikotarpis: 2020-2022.

Lyginamasis vyresnio amžiaus gyventojų gerovės ir jos veiksnių tyrimas Baltijos šalyse, Nr. S-GEV-20-9. LMT, Nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. Vykdymo laikotarpis: 2020-2021.

Priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių psichologinės gerovės bei psichikos sveikatos veiksniai, GER-011/2015. LMT, Nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“. Vykdymo laikotarpis: 2015-2017.

Vyresnio amžiaus asmenų gerovė: biopsichosocialiniai veiksniai, MIP-010/2015. LMT, Mokslininkų grupių projektai. Vykdymo laikotarpis: 2015-2017.

Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės asmenybinis, sveikatos ir sociodemografinis matmenys, Nr. SIN-11/2010. LMT, Nacionalinė mokslo programa „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“. Vykdymo laikotarpis: 2010 – 2013.

Užsakomieji tyrimai

Techninės galimybių studijos „Inovatyvios ugdymo karjerai paslaugų kokybės stebėsenos sistemos sukūrimo techninė galimybių studija“. Rengimo sutartis. Užsakovas - UAB “Blue Bridge”. 2022.

Spotiself karjeros modeliavimo - sistemos tobulinimas. Mokslinių tyrimų sutartis (Nr. (1.57) 15600-INS-91). UAB “Blue Bridge”. 2020-2021.

Kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymas vidaus tarnyboje. Paslaugos pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą. Užsakovas: LR Vidaus reikalų ministerija. 2018-2020.

Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas. Užsakovas: Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras. 2008-2010.

Publikacijos

Atrinktų publikacijų sąrašas:

Eimontas, J., Gegieckaitė, G., Zamalijeva, O., & Pakalniškienė, V. (2022). Unmet Healthcare Needs Predict Depression Symptoms Among Older Adults. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(15), 8892. https://doi.org/10.3390/ijerph19158892

Griškova-Bulanova, I., Živanović, M., Voicikas, A., Pipinis, E., Jurkuvėnas, V., & Bjekić, J. (2022). Responses at individual gamma frequencies are related to the processing speed but not the inhibitory control. Journal of Personalized Medicine, 13(1:26), 1–12. https://doi.org/10.3390/jpm13010026

Pakalniškienė, V., Kairys, A., Jurkuvėnas, V., Mikuličiūtė, V., & Ivleva, V. (2022). Could belief in fake news predict vaccination behavior in the elderly? International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(22:14901), 1–14. https://doi.org/10.3390/ijerph192214901

Raiziene, S., Erentaite, R., Pakalniskiene, V., Grigutyte, N., & Crocetti, E. (2022). Identity formation patterns and online activities in adolescence. Identity: An International Journal of Theory and Research, 22(2), 150–165. https://doi.org/10.1080/15283488.2021.1960839

Eimontas, J., Pakalniškienė, V., Biliunaite, I., & Andersson, G. (2021). A tailored Internet-delivered modular intervention based on cognitive behavioral therapy for depressed older adults: a study protocol for a randomized controlled trial. Trials, 22(1:925), 1–9. https://doi.org/10.1186/s13063-021-05903-4

Parčiauskaitė, V., Pipinis, E., Voicikas, A., Bjekic, J., Potapovas, M., Jurkuvėnas, V., & Griškova-Bulanova, I. (2021). Individual resonant frequencies at low-gamma range and cognitive processing speed. Journal of Personalized Medicine, 11(6:453), 1–13. https://doi.org/10.3390/jpm11060453

Šorytė, D., & Pakalniškienė, V. (2021) Children’s recycling behavior: could it be explained by an extended theory of planned behavior? PsyEcology, 12(3), 302-330, DOI: 10.1080/21711976.2021.1895573

Zamalijeva, O., Kairys, A., Miķelsone, A., & Reine, I. (2021). Current Individual and Retrospective Factors Associated with Lifelong Learning among 50-64 Year Olds in the Baltic States. Pedagogika / Pedagogy, 144(4), 69-87. https://doi.org/10.15823/p.2021.144.4

Sorokowski, P., …, Pakalniškienė, V., …, Carrier, A. (2020). Universality of the triangular theory of love: adaptation and psychometric properties of the triangular love scale in 25 countries. Journal of Sex Research, 58(1), 106–115. https://doi.org/10.1080/00224499.2020.1787318

Walter, K. V., …, Pakalniškienė, V., …, Cantarero, K. (2020). Sex differences in mate preferences across 45 countries: a large-scale replication. Psychological Science, 31(4), 408–423. https://doi.org/10.1177/0956797620904154

Conroy-Beam, D., …, Pakalniškienė, V., …, Zupančič, M. (2019). Assortative mating and the evolution of desirability covariation. Evolution and human behaviour, 40(5), 479-491. https://doi.org/10.1016/j.evolhumbehav.2019.06.003

Dikčius, V., Urbonavičius, S., Pakalniškienė, V., Pikturnienė, I. (2019) Children’s influence on parental purchase decisions: Scale development and validation. International Journal of Market Research, 62(4), 1-19. https://doi.org/10.1177/1470785319872377

Kairys, A., & Zamalijeva, O. (2019). Lithuania. In M. Bergmann, A. Scherpenzeel, & A. Börsch-Supan (Eds.), SHARE Wave 7 Methodology: Panel innovations and life histories (pp. 72-73). Munich: MEA, Max Planck Institute for Social Law and Social Policy. http://www.share-project.org/fileadmin/pdf_documentation/MFRB_Wave7/SHARE_Methodenband_A4_WEB.pdf

Parčiauskaitė, V., Voicikas, A., Jurkuvėnas, V., Tarailis, P., Kraulaidis, M., Pipinis, E., & Griškova-Bulanova, I. (2019). 40-Hz auditory steady-state responses and the complex information processing: an exploratory study in healthy young males. PlosOne, 14(10), 1–15. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0223127

Šorytė, D., & Pakalniškienė, V. (2019) Why it is important to protect the environment: reasons given by children. International Research in Geographical and Environmental Education, 28(3), 228-241, DOI: 10.1080/10382046.2019.1582771

Urbanaviciute, I., Kairys, A., Paradnike, K., & Pociute, B. (2019). Capturing Serendipity in careers: An evaluation of the Planned Happenstance Career Inventory with Lithuanian undergraduates. Journal of Career Development. https://doi.org/10.1177/0894845317731158

Urbanaviciute, I., Pociute, B., Kairys, A., & Liniauskaite, A. (2016). Perceived career barriers and vocational outcomes among university undergraduates: Exploring mediation and moderation effects. Journal of Vocational Behavior, 92, 12–21. https://doi.org/10.1016/j.jvb.2015.11.001

Jurkuvėnas, V., Zamalijeva, O., Pakalniškienė, V., Kairys, A., & Bagdonas, A. (2017). Social Network Size, Personality and Well-Being in Preretirement and Retirement. Psichologija, 55, 7-21. https://doi.org/10.15388/Psichol.2017.55.10733

Kairys A., Liniauskaitė A., Bagdonas A., & Pakalniškienė V. (2017) Balanced Time Perspective: Many Questions and Some Answers. In: Kostić A., Chadee D. (eds) Time Perspective (pp. 97-115). Palgrave Macmillan, London

Jurkuvėnas, Vytautas, Bagdonas, Albinas, & Germanavičius, Arūnas. (2016). Simple and complex information processing speed in psychiatric samples. Psichologija, 53, 7–23. https://doi.org/10.15388/Psichol.2016.53.10029

Kairys, A., & Liniauskaitė, A. (2015). Time Perspective and Personality. In M. Stolarsky, F. Fieulaine, W. van Beek. (Eds.). Time Perspective Theory; Review, Research and Application (pp. 99 – 115). Cham: Springer.

Sircova, A., van de Vijver, F. J. R., Osin, E., Milfont, T. L., Fieulaine, N., Kislali-Erginbilgic, A., & Zimbardo, P. G. and 54 members of the International Time Perspective Research Project (Kairys, A. – 32nd author) (2015). Time perspective profiles of cultures. In M. Stolarsky, N. Fieulaine, & W. van Beek (Eds.) Time perspective theory; review, research and application (pp. 169–187). Cham: Springer.

Van Beek, W., & Kairys, A. (2015). Time Perspective and Transcendental Future Thinking. In M. Stolarsky, F. Fieulaine, W. van Beek. (Eds.). Time Perspective Theory; Review, Research and Application (pp. 73 – 87). Cham: Springer.

Sircova, A., van de Vijver, F. J. R., Osin, E., Milfont, T. L., Fieulaine, N., Kislali-Erginbilgic, A., Zimbardo, P. G., & 54 members of the International Time Perspective Research Project (Kairys, A. –29 author) (2014). A global look at time: A 24-country study of the equivalence of the Zimbardo Time Perspective Inventory. SAGE Open, 4(1), 1–12. http://dx.doi.org/10.1177/2158244013515686

Urbanaviciute, I., Kairys, A., Pociute, B., & Liniauskaite, A. (2014). Career adaptability in Lithuania: A test of psychometric properties and a theoretical model. Journal of Vocational Behavior, 85(3), 433–442. https://psycnet.apa.org/doi/10.1016/j.jvb.2014.09.005

Rekomendacijos politikos formuotojams

Kairys, A., Zamalijeva, O., Bagdonas, A., Eimontas, J., Pakalniškienė, V., & Sadauskaitė, R. (2021). Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė. Rekomendacijos politikos formuotojams. https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/Rekomendacijos_Vyresnio_amziaus_asmenu_gerove.pdf

Kairys, A., Bagdonas, A., Eimontas, J., Ivleva, V., Mikuličiūtė, V., Pakalniškienė, V., Sadauskaitė, R., & Zamalijeva, O. (2021). Emocinės paramos teikėjo vyresnio amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ pašnekovų tyrimo ataskaita. https://www.sidabrinelinija.lt/app/default/files-module/local/dokumentubankas/2021%2006%2011%20SL_pasnekovu%20tyrimas%20-1-32-%20web%20puslapiais.pdf

Pakalniškienė, V., Kairys, A., Jurkuvėnas, V., Mikuličiūtė, V., & Ivleva, V. (2021). VU psichologai pataria, kaip elgtis susidūrus su dezinformacija. https://naujienos.vu.lt/vu-psichologai-pataria-kaip-elgtis-susidurus-su-dezinformacija/

Bagdonas, A., Kairys, A., Liniauskaitė, A., Pakalniškienė, V. (2013). Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės veiksniai. Iš Bagdonas, A., Kairys, A., Liniauskaitė, A., Pakalniškienė, V. Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė ir jos veiksniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Disertacijos

Rengiamos disertacijos

Ivleva Viktorija. Vyresnio amžiaus žmonių atminties gebėjimų veiksniai. Vadovas doc. dr. A. Kairys.

Gabrielė Gudynaitė. Vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos dėl amžiaus patyrimo, naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis ir psichikos sveikatos sąsajos. Vadovė prof. dr. V. Pakalniškienė.

Apgintos disertacijos

Sadauskaitė Raimonda. (2022) Pasirengimas pensijai: finansinių ir karjeros sprendimų veiksniai bei pasekmės. Vadovas doc. dr. A. Kairys.

Šorytė Dovilė. (2021) Aplinką tausojančio požiūrio ir elgesio prognostiniai veiksniai bei intervencijos veiksmingumas. Vadovė doc. dr. V. Pakalniškienė

Ambrulaitienė Giedrė. (2019) Simuliacinių karinių operacijų aplinkybių vertinimo tikslumo veiksniai. Vadovas prof. dr. A. Bagdonas.

Jurkuvėnas Vytautas. (2016) Informacijos apdorojimo greičio struktūra ir veiksniai. Vadovas prof. dr. A. Bagdonas.

Šarakauskienė Živilė. (2012) Mokinių psichologinės gerovės veiksnių analizė. Vadovas prof. dr. A. Bagdonas.

Miškinytė Audronė. (2011) Požiūrio į savo kūną sąsajos su asmenybės savybėmis ir subjektyvia gyvenimo kokybe. Vadovas prof. dr. A. Bagdonas.

Antanas Kairys. (2010). Laiko perspektyva: sąsajos su asmenybės bruožais, amžiumi ir lytimi. Vadovas prof. dr. A. Bagdonas.

Pranešimai tarptautinėse konferencijose

2023

Mikuličiūtė, Vita; Jurkuvėnas, Vytautas; Kairys, Antanas; Pakalniškienė, Vilmantė; Ivleva, Viktorija. Older people and fake news: factors predicting belief and discernment. European Conference on Developmental Psychology (ECDP), 28 August – 1 September, 2023, Turku, Finland.

Kairys, Antanas; Sadauskaitė, Raimonda; Zamalijeva, Olga; Reine, Ieva. Is the quality of work a predictor of retirement intentions? 18th European congress of psychology, 3-6 July 2023, Brighton, UK

Jurkuvenas, Vytautas; Ivleva, Viktorija; Kairys, Antanas; Mikuličiūtė, Vita; Pakalniškienė, Vilmantė. Confidence in Fake News Discernment, Fake news discernment, and Cognitive Abilities in Older Adults. 18th European congress of psychology, 3-6 July 2023, Brighton, UK

Zamalijeva, Olga; Kairys, Antanas; Mikuličiūtė, Vita. Time use and well-being among older European couples. 18th European congress of psychology, 3-6 July 2023, Brighton, UK

2022

Eimontas, J., Zamalijeva, O., Gegeckaitė, G., & Pakalniškienė, V. (2022). Depression in older adults is related to unmet healthcare needs in the past: findings from a multinational longitudinal study. In EACLIPT Conference „Clinical Psychology NOW!“.

Jurkuvėnas, V., Mikuličiūtė, V., Pakalniškienė, V., & Ivleva, V. (2022). Fake news discernment, overall belief in fake news, and socioeconomic status. 17th European congress of psychology, 5-8 July 2022, Ljubljana, Slovenia.

Kairys, A., Zamalijeva, O., & Navickė, J. (2022). Replication of resilient, overcontrolled and undercontrolled personality types using SHARE data. In 7th SHARE User Conference: ageing societies facing health, social and economic crises.

Kairys, A., Zamalijeva, O., & Sadauskaitė, R. (2022). Links between well-being, work history and work quality in working pre-retirees and retirees population. In 17th European Congress of Psychology.

Kairys, A., Jurkuvėnas, V., Pakalniškienė, V., Mikuličiūtė, V., & Ivleva, V. (2022). The Profiles of Susceptibility to Fake News Under Different Time Constrains. 17th European Congress of Psychology. Slovenia.

Mikuličiūtė, V., Jurkuvėnas, V., Pakalniškienė, V., & Ivleva, V. (2022). Fake news: more time to read, less possibilities to believe? 17th European congress of psychology, 5-8 July 2022, Ljubljana, Slovenia.

Zamalijeva, O., Kairys, A., & Eimontas, J. (2022). Direct and indirect associations between health, healthcare and well-being of older adults. In 17th European Congress of Psychology.

Zamalijeva, O., A. Kairys., & Liniauskaitė, A. (2022). Three personality types: can they be replicated in a large international older adult sample? In 17th European Congress of Psychology.

2021

Kairys, A., Zamalijeva, O., & Liniauskaitė, A. (2021). Let’s try something crazy: estimation of future time perspective from data of Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe. In 5th International Conference on Time Perspective.

Zamalijeva, O., Kairys., A., & Pakalniskiene, V. (2021). Periods of Stress and Happiness During Life Course and Wellbeing among Older Adults. In 32nd International Congress of Psychology, July 2021 (in press)

Kairys, A. & Zamalijeva, O. (2021). The Effect of Childhood Circumstances and Reproductive Strategies on Wellbeing among Older Females. In 32nd International Congress of Psychology, July 2021 (in press)

2020

Kairys, A., Zamalijeva, O., Pakalniškienė, V. (2020). Penkiasdešimties metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų gerovė: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo rezultatai [The Well-Being of Lithuanian Residents Agent 50 or Older: Results from Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE)]. In Aktualių sprendimų paieškos psichologijos moksle ir praktikoje: nuotolinė konferencija, Kaunas, 2020-09-16

Zamalijeva, O., Kairys, A., Jurkuvėnas, V., & Žemaitytė, U. (2020). Vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimas gyvenimu, psichologinė gerovė ir asmenybės bruožai Baltijos šalyse [Life Satisfaction, Psychological Well-being and Personality Traits among Older Adults in Baltic States]. In Aktualių sprendimų paieškos psichologijos moksle ir praktikoje: nuotolinė konferencija, Kaunas, 2020-09-16

2019

Kairys, A., Jurkuvėnas, V., Zamalijeva, O., & Seimiene, E. (2019). Time Perspective Can Predict Attitudes Toward Driving But Not Traffic Violations. In 16th European Congress of Psychology. The book of abstracts (p. 1055).

Vosylis, R., & Kairys, A. (2019). Does identity formation shape time perspective? Evidence from a brief longitudinal study with college students. In ISRI. The International Society for Research on Identity : conference program : 26th Annual Conference Monday 13 May - Wednesday 15 May, 2019 Naples, Italy.

Zamalijeva, O., Kairys, A., Jurkuvenas, V., & Pakalniskiene, V. (2019). Mental health, chronic diseases, and limitations in activities of daily living in later life. In 16th European Congress of Psychology. The book of abstracts (p. 535).

2018

Kairys, A., Liniauskaitė, A., & Sadauskaitė, R. (2018). Do we need more than one future? Validity of the Future Negative subscale in Lithuanian sample. In: 4th International Time Perspective Network Conference Nantes, France.

2017

Jurkuvenas, V., Bagdonas., A., Pakalniskiene, V., Zamalijeva, O., & Kairys, A. (2017). The Mediational Role of Social Support in the Relationship between Depression, Anxiety, Hopelessness and Age. In 15th European Congress of Psychology: Psychology Addressing Society‘s Greatest Challenges.

Kairys, A., Zamalijeva, O., Jurkuvenas, V., Pakalniskiene, V., & Bagdonas., A. (2017). Financial preparation for retirement and personality traits: results from Lithuanian national representative sample. In 15th European Congress of Psychology: Psychology Addressing Society‘s Greatest Challenges.

Zamalijeva, O., Jurkuvenas, V., & Jusiene, R. (2017). Unintentional medication non-adherence: do patients' beliefs matter? In 15th European Congress of Psychology: Psychology Addressing Society‘s Greatest Challenges.

2016

Kairys, A., Urbanavičiūtė, I., Liniauskaitė, A., & Pociūtė, B. (2016). The interplay between vocational identity and time perspective: a study in high school students. Celebrating time: 3rd international conference and festival on time perspective, Copenhagen, Denmark.

Kairys, A., Pociūtė, B., Urbanavičiūtė, I., & Liniauskaitė, A. (2016). Lost in time? Exploring the link between time perspective, career adapt-abilities, and vocational identity. Linking technology and psychology: feeding the mind, energy for life : The 14th European Congress of Psychology, Milan, Italy.

2015

Zamalijeva, O. & Jusiene, R. (2015). The Role of Personality Traits and Illness Beliefs in Adherence to Long-term Treatment Regimen. In. M. Tummino, M. Bollati, & M. Widmann (Eds.), Linking technology and psychology: feeding the mind, energy for life.

2014

Bagdonas, A., Kairys, A., Zamalijeva, O., Liniauskaite, A., & Pakalniškiene, V. (2014). The well-being and socio-economic factors: Lithuanian representative sample data. In 28th International Congress of Applied Psychology (ICAP). Paris, France.

Kairys, A., Liniauskaite, A., Bagdonas, A., Pakalniškienė, V., & Zamalijeva, O. (2014). Time perspective and Well-Being: Results from Lithuanian National Representative Sample. In 28th International Congress of Applied Psychology (ICAP). Paris, France.

Kairys, A. & Bulotaite, L. (2014). Time perspective and risky behaviour: cluster analysis approach. Conference: „II-nd International Conference on Time Perspective”. Warsaw, Poland.

Zamalijeva, O. & Jusiene., R. (2014). Psychosocial variables associated with intentional and unintentional medication non-adherence among patients with hypertension. In 28th International Congress of Applied Psychology (ICAP). Paris, France.

2013

Kairys, A., Bagdonas, A., Liniauskaite, A., & Zamalijeva, O. (2013). Optimism, well-being and satifaction with work: interplay with socio-demographic variables of Lithuanian national representative sample. In Conference: “Life Designing and Career Counseling: Building Hope and Resilience“. Padova, Italy.

Pociūtė, B., Kairys, A., & Urbanavičiūtė, I. (2013). The psychometric properties of the Career Adapt-Abilities Scale - Lithuanian Form. In Conference: “Life Designing and Career Counseling: Building Hope and Resilience“. Padova, Italy.

Istorija

Specialiosios psichologijos laboratorijos įsteigimas

1973–1974 metais Lietuvos aklųjų draugijos (taip tuomet vadinosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) ir kelių aukštųjų mokyklų iniciatyva bendru sutarimu buvo įkurtos keturios mokslinio tyrimo laboratorijos. Dvi iš jų gyvuoja dar ir dabar. Vienai iš jų, nė karto nekeitusiai savo pagrindinio pavadinimo, 1998-aisiais sukako lygiai 25 metai. 1973 m. liepos 1 d. bendru Lietuvos aklųjų draugijos pirmininko M.Poznansko ir Lietuvos TSR Aukštojo mokslo ir švietimo ministro H.Zabulio įsakymu buvo įsteigta ilgo pavadinimo (pagal anuometinius biurokratinius reikalavimus) Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto žinybinė mokslinio tyrimo specialiosios psichologijos laboratorija (čia dar nepridėti ordinų pavadinimai). Laboratorijai įsteigti reikėjo net Sąjunginės aukštojo mokslo ir švietimo ministerijos palaiminimo, 1973 m. gegužės mėnesį teko minti šios ministerijos slenksčius, įrodinėti tokios laboratorijos būtinumą.

Visos žinybinės mokslinės laboratorijos turėjo turėti vieną pagrindinį rėmėją, kurio finansinis įnašas būtų ne mažesnis kaip 50 procentų. Toks Specialiosios psichologijos laboratorijos rėmėjas 20 metų buvo Lietuvos aklųjų draugija. Tiesa, vadinamosios pertvarkos metais, liberalizuojant ekonominius santykius, lėšos, gaunamos iš kitų užsakovų, kartais būdavo didesnės už pagrindinio rėmėjo lėšas.

Laboratorijos tyrimų kryptys ir bendradarbiai

Nors laboratorijos steigimo įsakyme tyrimų problematika buvo nurodyta (sutrikusio regėjimo žmonių psichologiniai ypatumai), per laboratorijos istoriją ji kito ir buvo pakankamai įvairi: nuo fosfeno neurofiziologinių mechanizmų iki sutrikusio regėjimo žmonių asmenybės, nuo aklųjų taktilinio jautrumo iki jų socialinio funkcionavimo efektyvumo, nuo smegenų funkcinės asimetrijos iki skaitymo ir skaitybos, nuo grynai laboratorinių tyrimų iki rekomendacijų darbo organizavimui KAMAZ ar kitose įmonėse teikimo. Laboratorija pradėjo savo veiklą turėdama 6 etatinius darbuotojus. Buvo metų (pvz. 1988–1990), kai laboratorijoje dirbo 30 etatinių darbuotojų ir tiek pat antraeilininkų. Nuo 1996 metų laboratorija perėjo į visiškai naują organizacinę formą: visas temas vykdo sudaryti laikini kūrybiniai kolektyvai, nėra nė vieno etatinio darbuotojo (išskyrus psichologinę konsultaciją). Laboratorijoje dirbdami arba naudodamiesi jos tyrimų baze, mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacijas apgynė: R.Bandzevičienė, V.Čepas, D.Čekuolienė, G.Gintilienė, T.Jovaiša, R.Kočiūnas, F.Laugalys, A.Liniauskaitė, R.Pukinskaitė, M.Rubaževičienė, A.Suslavičius, V.Vaišvilaitė ir I.Vanagienė. Remdamiesi laboratorijos baze, šiuo metu daktaro disertacijas rengia D.Černiauskaitė, K.Dragūnevičius, V.Gudauskienė, S.Girdzijauskienė. Čia diplominius ir magistro darbus parengė dešimtys psichologų, o nuo 1995 metų – kasmet po kelis socialinius darbuotojus.

Tik įkūrus laboratoriją, vyravo aklųjų ir silpnaregių psichologinių ypatumų tyrimai: jutimų, suvokimo, atminties, mąstymo, asmenybės ir socialinių nuostatų. 1987 metais laboratorija organizavo ir vadovavo visų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių apklausai. Mėginta išsamiai išsiaiškinti sutrikusio regėjimo asmenų gyvenimo ir darbo sąlygas, išryškinti socialinį demografinį sutrikusio regėjimo asmens portretą.

Nuo1977 metų laboratorijoje buvo pradėta nauja ergonominių ir darbo psichologijos tyrimų kryptis (I.Vanagienė, M.Rubaževičienė). Atlikti keli stambūs tyrimai, kurių užsakovai buvo Rusijos įmonės (Vagonų statybos institutas, Kamos automašinų gamykla – KAMAZ).

Nuo 1984 metų nauja ir įdomia kryptimi tapo skaitybos ir skaitymo psichologijos tyrimai (užsakovas – Lietuvos kultūros ministerija). Buvo parengta skaitymo efektyvumo įvertinimo metodika, sudarytos studentų ir vyresniųjų klasių moksleivių skaitymo efektyvumo normos. Praktiškai iš šių skaitymo tyrimų vėliau išsirutuliavo mokymosi negalių tyrimo problematika ir kursas studentams Mokymosi negalės.

1994–1997 metais laboratorija dalyvavo (kartu su italų, vengrų, belgų ir rusų specialistais) viename COPERNICUS programos projekte. Projektas buvo skirtas egzistuojančių (vengrų, rusų, italų) sintezatorių generuojamos kalbos kokybei įvertinti. Per dvejus metus buvo parengta metodika, atliktas lyginamasis sintezatorių kalbos aiškumo ir emocinio priimtinumo tyrimas. Subūrus programuotojų (vad. P.Kasperaitis) ir lingvistų (vad. prof. A.Girdenis) kolektyvą ir gavus papildomą finansavimą, sukurtas grynai programinio pobūdžio lietuvių kalbos sintezatorius, verčiantis kompiuteryje saugomą tekstą į girdimą kalbą.

Laboratorijos bazėje buvo įsteigta Socialinio darbo katedra (1996 m.), nuo 1994 metų rengianti socialinius darbuotojus.Laboratorija irgi pasuko socialinių tyrimų kryptimi. 1997 m. atliktas didelės apimties socialinių paslaugų kokybės ir poreikio joms tyrimas (tyrimą finansavo Pasaulio bankas, Švedijos tarptautinio vystymo agentūra). Apklausti socialinių paslaugų teikėjai ir asmenys, priklausantys skirtingoms socialinės rizikos grupėms – pensininkai, invalidai, smurtą patyrusios moterys, buvę kaliniai, šeimos, auginančios vaikus invalidus ir pan. Fiksuoti ne tik socialiniai ir demografiniai kintamieji, bet ir žmonių nuostatos į jų gyvenimo ir socialinės apsaugos pokyčius, jų gyvenimo kokybės vertinimas ir pan. 1998 metais atliktas panašaus pobūdžio didelės imties neįgalių asmenų tyrimas.

Laboratorijos išleisti leidiniai

Laboratorijoje atliktų tyrimų pagrindu išleista 14 straipsnių rinkinių (laiko ir erdvės suvokimo, tiflopsichologijos, skaitymo psichologijos klausimais), daug atskirų straipsnių, A.Bagdono monografija „Sensorika sutrikus regėjimui“ (1977 ir 1980 rusišku ir lietuvišku Brailio raštu), autorių kolektyvo dviejų dalių monografija „Tiflosociologija 1987“, A.Bagdono „Tiflosociologija 1995“ (1997). Išleistos kelios mokymo priemonės: A.Bagdono „Sensorinės sistemos“ (1 ir 2 d., 1977), „Pripratimas“ (rusų k., 1982), „Eksperimentinė dėmesio psichologija“ (1974), vadovėlis „Zoopsichologija“ (1983), autorių kolektyvų mokymo priemonės „Aklųjų reabilitacija“ (1992), „Mokymosi negalės“ (1994), „Socialinės reabilitacijos organizaciniai aspektai“ (1994), „Sutrikimų klasifikacija“ (1995). Laboratorija organizavo keturias stambias konferencijas ir išleido jų medžiagą: „Anomalių skirtumų psichologija“ (1 ir 3 d., 1986), „Psichologija Baltijos šalyse: 1990“ (1991), „Žmonių skirtumai ir specialūs poreikiai“ (1994), „Mokymosi sunkumai ir negalės“ (1995), I ir II tarptautinės konferencijos „Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje“ (1997 ir 1998 m. kartu su Stokholmo universitetu), „Universitetinė savanorystė Europoje“ (1999 kartu su Ispanijos NVO „Helsinki–Espana“).

Kita laboratorijos veikla

Laboratorija buvo psichologinio konsultavimo tarnybų steigimo Lietuvoje iniciatorė. Ji pirmoji dar 1977–1978 metais įsteigė psichologinio konsultavimo kabinetus tuometiniuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių LAD gamybiniuose kombinatuose bei A.Jonyno mokykloje. Vėliau dėl finansinių sunkumų tie kabinetai buvo panaikinti, tačiau nuo 1993 m. gruodžio 20 dienos laboratorijoje buvo įsteigtas universitetinis psichologinio konsultavimo centras (ne tik šių eilučių autoriaus ir Filosofijos fakulteto dekanės doc. B.Pociūtės, bet ir Marytės Balaišytės – nuoširdžios laboratorijos bičiulės, pastangomis). Psichologinėje konsultacijoje (vad. S.Girdzijauskienė) dirbo apie 10 psichologų konsultantų iš VU Klinikinės ir socialinės psichologijos, Bendrosios ir pedagoginės psichologijos, Socialinio darbo katedrų bei kitur. Iš psichologinio konsultavimo idėjos išsirutuliojo ir studentų karjeros centro idėja (centras įsteigtas 1999 m., pirmoji vedėja R.Dragūnevičienė).

Nuo 1996 metų pradėjo formuotis psichodiagnostikos (psichologinio tyrimo ir psichologinio įvertinimo) sektorius (vad. G.Gintilienė). Dabar intensyviai adaptuojamas Wechslerio vaikų intelekto testas. Laboratorijoje sukurti du mokomieji videofilmai: „Mokytis judėjimo“ (90 min. trukmės, 1992) ir „Vaikai kaip vaikai“ (režisavo kino režisierius A.Stonys, 150 min. trukmės, 1993).

Laboratorija niekada neturėjo vadinamųjų biudžetinių etatų. Būdama ūkiskaitine ir save išlaikančia, ji daug prisidėjo prie materialinės ir techninės universiteto bazės stiprinimo. Iš anuomet (iki 1990 metų) uždirbtų 2 milijonų rublių, universitetui atiteko apie 50 proc. (per tiesioginius atskaitymus į centralizuotus ir socialinio vystymo fondus, perkamą ir universitetui perduodamą įrangą, atliktus patalpų remontus, įrengtas tyrimo kabinas studentų eksperimentiniams darbams ir pan.). Pastaraisiais metais laboratorija irgi tiesiogiai atiduoda universitetui po 20–30 tūkstančių litų per metus, perka aparatūrą, suteikia papildomą uždarbį daugeliui fakulteto darbuotojų.

Nuo 1998 m. pradėjo veiklą laboratorijos leidybos grupė „Spec. psichologijos laboratorija“. Išleistos pirmos knygutės: „Baltijos šalių psichologų 3(11) konferencijos medžiaga“ ir „Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra Lietuvoje 1997 m.“. Parengtos spaudai ir išleistos kelios didesnės apimties knygos („Nuotaika paklūsta protui“, „Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija“, „Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija“, „Socialinio darbo praktika“, „Geštaltpsichologija“, „Etnometodologiniai tyrimai“, „Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas“, „Lauko teorija socialiniuose moksluose“ ir kt.).

Iki 2013 m. Specialiosios psichologijos laboratorija vykdė projektą "Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas", kurio metu standartizuojamos metodikos: "Wechsler intelekto suaugusiems skalė" (WAIS-III), "Wechsler trumpoji intelekto skalė" (WASI), Tarptautine funkcionavimo klasifikacija grįsta "Asmens funkcionavimo efektyvumo skalė" (AFES) ir "Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas" (LPIK).

prof. Albinas Bagdonas

Specialiosios psichologijos laboratorija 1973 metais... 2-je eilėje iš kairės (stovi): Gerardas Maleckas, Rimantas Batakys, Tomas Jovaiša, Margit-Marija Rubaževičienė, Vilhelmina Andrejauskienė, Gražina Gintilienė, Albinas Bagdonas, Danius Lygis. 1-je eilėje iš kairės (sėdi): Rita Bandzevičienė, Mimoza Ragauskaitė, Ieva Vanagienė, Sofija Dmukauskienė, Regina Karčiauskienė, Janina Patiejūnienė.

Vadovas docentas dr. Antanas Kairys