Vykdomi projektai
Horizon 2020, Twinning projektas. Naujo šiuolaikinės Europos motinystės tyrėjų tinklo plėtra – MotherNet, Nr. 952366, VU Filosofijos fakulteto koordinatorė dr. E. Šumskienė. 2020–2023 m.Mokslinė teminė grupė Apmąstant motinystę – 18 VU mokslininkų grupė, iš kurių 4 yra jaunieji mokslininkai – skirta plėtoti mokslinių tyrimų tinklus, bendradarbiauti vykdant kokybiškus tarpdisciplininius mokslinių tyrimų projektus ir publikuoti savo tyrimų rezultatus aukšto lygio recenzuojamuose tarptautinio lygio žurnaluose.
Dviejų aukštą reitingą turinčių Europos universitetų mokslo grupės bendradarbiaus su VU mokslininkais, kad padidintų jų mokslinių tyrimų pajėgumus ir pagerintų jų mokslinių tyrimų matomumą. Prof. dr. Eglė Šumskienė ir dr. Lina Šumskaitė yra darbo paketo Nr.7 (Akademinė sklaida ir viešoji komunikacija) vadovės. Doc.. Violeta Gevorgianienė yra darbų paketo Nr.6 (Tyrimo koordinavimas ir tobulinimas) vadovė. Dr. Jūratė Charenkova yra projekto vadybininkė, atsakinga už projekto administracinių užduočių valdymą, savalaikį projekto rezultatų pasiekimą ir pagalbą projekto vadovui bendrame projekto koordinavime.
Erasmus+ KA2 projektas. Iš patirties kylantis žinojimas aukštajame moksle, Nr. 2021-1-NL01-KA220-HED-000035868. Pagrindinė koordinatorė Stichting Hogeschool Utrecht, VU projekto vadovė dr. Jolita Buzaitytė Kašalynienė. Iš patirties kylantis žinojimas aukštajame moksle yra strateginė partnerystė tarp dvylikos universitetų iš dešimties Europos šalių. Trejus metus trunkančiame projekte pagrindinis dėmesys skirtas iš patirties kylančio žinojimo panaudojimui rengiant socialinius darbuotojus ir slaugytojus, siekiant stiprinti studentų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, padėti jiems geriau atlaikyti įvairius socialinio darbo iššūkius, būti ištvermingiems ir kūrybingiems atliekant sunkų ir svarbų darbą.
Partnerystė siekia: 1) Išskirti pagrindinius ugdymo principus (įskaitant etinius principus) padedančius integruoti iš studentų patirties kylantį žinojimą ir paslaugų gavėjų žinojimą į profesinį rengimą. 2) Parengti metodinę priemonę apie didaktinius ir pedagoginius metodus ir priemones padedančius skirtus iš patirties kylančio žinojimo ir paslaugų gavėjų žinojimo panaudojimui ugdymo procese. 3) Parengti mokymo programą dėstytojams, padedančią pasiekti visapusišką ir lygiavertę paslaugų gavėjų (ekspertų) integraciją į ugdymo procesą. 4) Pagalbos priemonės patirtiems ekspertams (paslaugų gavėjams), dirbantiems drauge su dėstytojais.
ERASMUS+ projekte „Socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo tarpsektorinėje veikloje siekiant geresnio švietimo ir tvarių inovacijų“ (SHOUT), (Nr. 612364-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-KA). 2019–2023 m. Pagrindinis koordinatorius – VU. Dr. Ieva Adomaityte-Subačienė; Dr. Jūratė Charenkova)
SHOUT konsorciumo tikslas - stiprinti SSH studentų ir specialistų inovacinius gebėjimus bei aukštųjų mokyklų, MVĮ ir nevyriausybinių organizacijų transformacinį vaidmenį sprendžiant sudėtingus darnaus vystymosi iššūkius ir kuriant inovatyvius ir tvarius sprendimus, pasitelkiant tarpsektorinio bendradarbiavimo modelį, įvairių suinteresuotųjų šalių dalijimąsi žiniomis.
2020-2022. Reakcijos į nepilnamečių delinkvenciją ir jų pasekmės Lietuvoje: nuo žiniasklaidos kuriamo ažiotažo iki profesionalaus veikimo. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovas: doc. dr. Gintautas Sakalauskas
Nepilnamečių delinkvencija susijusi su biologinės ir socialinės brandos procesais – tokia kriminologiniais tyrimais paremta įžvalga konstruojami ir valstybės reakcijos į ją modeliai. Ši reakcija remiasi nuostata, kad pagrindinis tikslas yra padėti jaunam žmogui suaugti, todėl ji turi būti nuosaiki, profesionali ir kokybiška, nestigmatizuojanti ir orientuota į jauno žmogaus ateitį. Kita vertus, nepilnamečių delinkvencija, ypač jei ji susijusi su smurtu, dažnai iššaukia neadekvačią ir neproporcingą reakciją žiniasklaidoje ir jos sistemingas eskalavimas viešumoje ne tik iškreipia realų nepilnamečių delinkvencijos, jos sunkumo ir tendencijų vaizdą, bet sukuria didelį spaudimą profesionaliam veikimui, skatinant nepasitikėjimą juo ir siūlant savas, neva tinkamesnes, griežtas priemones.
Pagrindinis šio mokslinio projekto sumanymas ir tikslas yra nustatyti, kaip Lietuvoje reaguojama į nepilnamečių delinkvenciją bei kokius padarinius šios reakcijos sukelia. Bus siekiama ištirti ne tik ugdymo, pagalbos ir kontrolės sistemų profesionalų, sprendžiančių nepilnamečių delinkvencijos atvejus, veikimą (kaip profesionalią reakciją), bet ir reakcijas medijose, taip pat visų Lietuvos gyventojų nuostatas nepilnamečių delinkvencijos atžvilgiu ir jų reakcijas, darant prielaidą, jog visa tai susiję tarpusavyje. Kaip vienas iš svarbių šio mokslinio tyrimo siekinių yra ne tik atlikti platų mokslinį tyrimą ir viešinti jo radinius, bet ir savo mokslinėmis įžvalgomis prisidėti prie profesionalų, sprendžiančių nepilnamečių delinkvencijos atvejus, veikimo kokybės gerinimo.
2020-2021. Žmonės ir vietos: bendruomenių gerovės transformacijos globos paslaugų deinstitucionalizacijos procese. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: doc. dr. Eglė Šumskienė
2014 metais Lietuvoje prasidėjo stacionarios globos sistemos pertvarka, kuria siekiama perkelti negalią turinčius asmenis iš didelių globos institucijų į bendruomenę. Reformos būtinybę pripažįsta žmogaus teisių gynėjai, nacionalinės ir tarptautinės NVO, tačiau Lietuvoje susiduriama su nepalankiu viešuoju diskursu: vietos bendruomenės priešinasi negalią turinčių asmenų kaimynystei. Siekiant geriau suvokti šį fenomeną ir pasiūlyti sprendimo būdus, projekte bus tiriama suaugusių neįgalių asmenų deinstitucionalizacijos proceso eiga ir iššūkiai bendruomenės gerovės perspektyvoje. Pasitelkiant ekologinės sistemų teorijos bei Bourdieu teorijos metodologinius principus, bus nagrinėjamos visų bendruomenės narių kintančios gerovės perspektyvos: galimybės užmegzti prasmingus socialinius ryšius, gauti prieinamas ir kokybiškas paslaugas.
Projekto tikslas yra ištirti, kaip deinstitucionalizacijos procese transformuojasi bendruomenės gerovės samprata ir jos kūrimo praktikos. Analizė bus atliekama derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimų metodus, tyrimuose dalyvaus negalią turintys asmenys, jų globėjai, bendruomenės gyventojai, bus atliekamas viešojo diskurso tyrimas. Bus organizuojami viešinimo ir sklaidos renginiai, o surinktų duomenų pagrindu SADM bei savivaldybėms bus pateiktos rekomendacijos dėl bendruomenės gerovės plėtros komponento integravimo į pertvarkos proceso organizavimą.
2019-2021. Vaiko gerovės profesionalų darbo vietos kokybė Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: prof. Dr. Laimutė Žalimienė.
Lietuvoje, įgyvendinant vaiko gerovės politikos reformą, susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų stoka. Šio projekto idėjos atsiradimą paskatino pastarųjų metų įvykiai, susiję su vaiko paėmimo iš šeimos problema bei visuomenės kritika darbuotojams dėl jų elgesio. Visa ši situacija mus, kaip tyrėjus, sudomino iš kitos, kol kas net tarptautinėje arenoje nedaug tyrinėtos perspektyvos. O būtent, kad pats vaiko paėmimo iš šeimos veiksmas turi agresijos elementų, kas daro šią darbo vietą nepatrauklią. Tuo tarpu darbo vietos kokybės tyrimuose agresija darbo vietoje nesiejama su paties darbuotojo agresija kliento atžvilgiu.
Projekto tikslas – rekonstruoti vaiko gerovės profesionalų darbo vietos agresijos sampratą darbo vietos kokybės požiūriu bei pateikti šių profesionalų darbo vietos kokybės gerinimo modelį.
2019-2020. Technologijų naudojimas socialinėje globoje: diskusijos apie socialinio darbo profesionalų ateities veiklos kryptis Lietuvoje ir Japonijoje autorė ir vadovė. Rėmėjas: Lietuvos mokslo taryba. Vadovė: doc. Dr. Eglė Šumskienė.
Projekto idėja subrandinta vertinant aplinkybes, kad tiek ES valstybės, tiek Japonija, susiduria su visuomenės senėjimo nulemtomis demografinėmis problemomis, kurių sprendimas reikalauja naujų požiūrių. Darbo jėgos globos sektoriuje deficito augimas, inovacijų šiame sektoriuje stoka apriboja galimybes tenkinti pagyvenusių ir neįgalių žmonių poreikius pagalbai, didinti paslaugų įvairovę, asortimentą, užtikrinti orias gyvenimo sąlygas. Įvertinant socialinių paslaugų plėtros poreikį Lietuvoje, šių technologijų taikymo poreikis ateityje didės, tam turi ruoštis socialinio darbo profesionalai, aprūpinimu techninės pagalbos priemonėmis besirūpinančios institucijos, socialinio darbo studijų programų dėstytojai, tam, kad suteiktų studentams žinių apie šių technologijų taikymą, organizacines, vertybines, etines problemas.
Projekto tikslas – bendradarbiaujant Japonijos ir Lietuvos mokslininkams aptarti naujausių skaitmeninių technologijų taikymo socialiniame darbe galimybes bei dilemas ir aktualizuoti veiksmų sinergiją diegiant šias inovatyvias technologijas į socialinio darbo praktiką.
2019 Socialinio verslo festivalis #GoSocial. Rėmėjas: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vadovė: Dr. Ieva Adomaitytė – Subačienė.
