51822099 1983367495302874 3551176554874667008 oKviečiame į paskutinį naujausios filosofo Nerijaus Mileriaus knygos „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ (2018 m.) pristatymą, kuriame dalyvaus Nerijus Milerius, Agnė Narušytė, Mante Valiūnaitė.

Pristatymas vyks Knygų mugėje, Rašytojų kampe, vasario 23 d., 16 val.

„Kasdieniniame gyvenime neišvengiamai susiduriame su vienokiomis ar kitokiomis prievartos formomis. Žinios apie prievartą mus pasiekia per kriminalines naujienas, interneto portalus, prievarta mėgaujamės žiūrėdami siaubo filmus, esame tiesioginiai prievartos liudininkai. Tačiau retas kuris iš mūsų leidžiame ar norime apie ją kelti klausimus: kokia yra prievartos esmė, kokios yra jos dedamosios dalys, koks yra prievartos motyvas, koks yra smurtautojo ir aukos santykis, ką reiškia stebėti prievartą, ar egzistuoja „pozityvi“ prievarta, ar prievartos stebėjimas neskatina smurto?“, klausia N. Milerius.

Šalia akivaizdžių prievartos formų egzistuoja subtilesnės prievartos formos, leidžiančios papildyti įprastinį prievartos supratimą. Tokiose formose prievarta nėra vaizduojama tiesiogiai, bet nurodo į jau egzistuojančius prievartos pavyzdžius kine, fotografijoje, dailėje. Taip savaime įžengiama į metakino ir metaprievartos sritį, kurioje galima permąstyti kino ir prievartos fenomenus.

Vienas iš Nerijaus Mileriaus knygoje minimų metakino pavyzdžių – tai epizodas iš Stanley Kubricko „Prisukamo apelsino“ (angl. k. „A Clockwork Orange“, 1971 m.), kuriame pagrindinis filmo veikėjas, patologiškas smurtautojas ir klasikinės muzikos entuziastas „Aleksas sėdi ne įprastame, o specializuotame kino teatre, šis kino teatras lokalizuotas medicininėje laboratorijoje, kuri integruota į kalėjimą...“. Perauklėjimo tikslais Aleksas verčiamas žiūrėti Leni Riefenstahl filmą „Valios triumfas“ (vok. k. „Triumph des Willens“, 1935 m.). Pasak N. Mileriaus, būtent tokios ir panašios scenos, kuriuose filmo žiūrėtojas verčiamas vaikščioti per kontekstus, o ne vien susitapatinti su pagrindiniu herojumi, mus nubloškia į metakino plotmę.

Monografijos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Daugiau informacijos.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos