Deimantas Valančiūnas – Azijos studijų programos komiteto pirmininkas. Kaip pirmininkas Deimantas atsakingas už studijų programų komiteto veiklos koordinavimą ir tam tikrų uždavinių įvykdymą. Taip pat ir už tai, jog sprendimai, kurie nutarti posėdžių metu, būtų įvykdyti ir įsigaliotų. Tačiau tuo pačiu Deimantas yra ir akademikas, būtent apie akademinį gyvenimą, studijas, patirtis ir pasikalbėjome.
Kaip patekote į akademinę aplinką ir pradėjote dėstyti?
Dėstyti tuometiniame Orientalistikos centre pradėjau kaip ir daugelis jaunųjų kolegų – nuo kalbos. Mano baigta specializacija buvo Indologija, todėl pradėjau dėstyti hindi kalbą Rytų kalbų mokykloje, o po poros metų šią kalbą jau dėsčiau ir bakalauro studentams. Kadangi kinu domėjausi jau nuo mokyklos laikų, net dėstydamas kalbą įvairiomis formomis integruodavau filmus į mokymo procesą, o pradėjęs studijuoti doktorantūrą, pradėjau dėstyti ir su Azijos vizualiąja kultūra susijusius teorinius kursus.
Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?
Mano tyrimų laukas galėtų būti įvardintas kaip Azijos kinas ir populiarioji kultūra. Tiesa, šis tyrimų laukas skamba pernelyg plačiai. Jei reikėtų siaurinti, galėčiau išskirti keletą temų ir objektų, kuriais domiuosi jau pakankamai seniai, pvz. populiarusis (komercinis) Indijos kinas – Bolivudas, Pietų Azijos diaspora, žanrinis (ypač siaubo) kinas Azijoje. Dirbant šiame tyrimų lauke man asmeniškai labai patinka nesibaigianti tiriamų objektų gausa ir vis atsirandančios naujos tyrimų temos – pvz. šiuo metu man yra itin įdomi Šri Lankos pilietinio karo ir kultūrinės atminties bei traumos tema bei šios problematikos aktualizavimas literatūroje ir kine.
Populiariąją kultūrą (į kurios sąvoką galima įtraukti įvairias medijas, pvz. kiną, animaciją, literatūrą, kompiuterinius žaidimus) galima traktuoti kaip tam tikrą kultūrinę platformą, kurioje galime matyti socio-istorinius vyksmus ir transformacijas, politines sanklodas, dominuojančias ideologijas ir pasipriešinimą joms, todėl šios srities tyrimai man yra nepaprastai įdomūs. O save juokais vadinu Azijos populiariosios kultūros „akafanu“, t. y. man mokslinis objektas kartu yra ir tyrimai, ir laisvalaikis.
Gal galite pasidalinti su mumis įsimintiniausiu įvykiu, kelione, konferencija, kuri nutiko Jums būnant universitete?
Kalbant apie studijų metus, įsimintiniausias įvykis be abejo buvo studijų metai praleisti Indijoje. Tas jausmas, kai pirmą kartą atsiduri toje šalyje ir kultūroje, kurią iki šiol studijavai tik iš knygų ir dėstytojų pasakojimų, yra nepamainomas. Manau, dalinių studijų galimybė studijuojamame regione yra tikrai neįkainojama ir ilgai išliekanti patirtis. O štai kai bandau prisiminti, ar yra kokia viena labiausiai įsiminusi komandiruotė jau dirbant universitete, tai iš tiesų negaliu prisiminti kokios vienos labai išskirtinės. Ir taip yra ne todėl, kad nebuvo įdomių konferencijų ar stažuočių, bet todėl, kad iš esmės kiekviena komandiruotė man yra kaip atskiras įvykis, kuris ne tik leidžia pasimatyti su moksliniais bendraminčiais ir draugais iš viso pasaulio, tačiau visuomet atneša ir kažką naujo – naujas pažintis, naujas idėjas.
Kokie žmonės renkasi Azijos studijas? Kaip manote, kodėl reikia studijuoti Azijos šalis?
Sunku pasakyti, kokie yra mūsų studentai, bet jei reikėtų nurodyti keletą juos apibūdinančių savybių, pasirinkčiau tokias: atviri, žingeidūs ir nebijantys iššūkių. Kiekvienas studijuojamas Azijos regionas yra unikalus savo kultūra, visuomene, istorija todėl šios studijos yra nepaprastai įdomi patirtis, leidžianti studentui ne tik visapusiškai pažinti kitą šalį ar regioną, tačiau taip pat palyginti ir su savąja (pvz. europine, lietuviškąja) kultūra. Iš tiesų, tai studentai Azijos studijas renkasi dėl įvairių priežasčių, motyvacijos būna labai skirtingos. Vienus traukia kultūra ir religija, kitus – kalba. Vieni domisi populiariąja kultūra, kiti – istorija ir politika. O iš tiesų daugumai yra įdomūs visi šie dalykai kartu. Dėl programos tarpdiscipliniškumo kiekvienas randa tai, kas labiausiai domina.
Azija taip pat yra ir vienas sparčiausiai augančių ekonominių regionų pasaulyje, o dėl ypač spartaus žmonių judrumo, migracijos, globalizacijos taip pat randasi ir pačio įvairiausio kontakto su Azijos šalimis, todėl skirtingus Azijos regionus išmanančių specialistų poreikis išlieka ir netgi didėja.
Papasakokite plačiau ką studijuoja, kokių kompetencijų bei kokios patirties įgyja studentai pasirinkę Azijos studijas?
Azijos studijų programą sudaro keturi specialybiniai variantai – Japonijos studijos (japonologija), Kinijos studijos (sinologija), Indijos ir Pietų Azijos studijos ir Artimųjų Rytų studijos. Azijos studijos yra tarpdisciplininė studijų programa, ruošianti plačios kompetencijos Azijos regionų specialistus. Kalbant apie dalykines kompetencijas, turbūt svarbiausia būtų pabrėžti tai, kad studentai studijuoja tiek bendresnio pobūdžio, regiono tyrimams reikalingus dalykus (kaip pvz. Kultūros teoriją ar sociokultūrinės antropologijos pagrindus) tiek pasirinkto regiono kultūrą, istoriją, visuomenę, religines tradicijas, literatūrą. Taip pat svarbu paminėti, kad įgyjamos ir regiono kalbinės kompetencijos (studentai išmoksta regiono kalbą bent B2 lygiu). Kalbant apie bendrąsias kompetencijas, galima būtų išskirti tai, kad studijuodami Azijos studijas studentai atsiduria įvairiuose daugiakultūriniuose kontekstuose, todėl studijų metu yra ugdomos tarpkultūrinio bendravimo, darbo daugiakultūrinėje aplinkoje kompetencijos.
Tai, kad studijas pabaigęs studentas įgyja itin plačias kompetencijas turbūt geriausiai atspindi Azijos studijų programos absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje – mūsų absolventai dirba verslo struktūrose, turizme, diplomatinėse atstovybėse, vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, teikia vertimo paslaugas ir pan.
Ir pabaigai, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms besidomintiems Azijos studijomis?
Palinkėčiau atvirumo, darbštumo ir entuziazmo. Jei pasirinksite Azijos studijas Vilniaus universitete, jūsų laukia nelengva, tačiau įsimintina ir neabejotinai akiratį plečianti ir kultūriškai praturtinanti kelionė.