Vilniaus universitetas įgyvendina projektą „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001). Vienas iš projekto tikslų – dėstytojų-pedagogų rengėjų stažuočių programa. Parengtą stažuotės programą išbandė Ugdymo mokslų instituto docentė ir šios veiklos koordinatorė dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė. 2021 lapkričio 8-12 dienomis dėstytoja stažavosi „Diemedžio“ darželyje – mokykloje.
Dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė dalinasi stažuotės įspūdžiais.
Koks stažuotės tikslas?
Stažuotės tikslą formulavau taip: tobulinti kvalifikaciją, plėsti kompetencijas, savo dėstomuosius dalykus atnaujinti praturtinant naujomis patirtimis, atsineštomis iš mokyklos, užtikrinti gerosios dėstymo praktikos sklaidą. Tam tikslui pasiekti numačiau kelis uždavinius:
- Susipažinti su ugdymo įstaigos specifika ir kultūra, edukacinėmis aplinkomis, mokytojais, bendradarbiavimo su tėvais formomis.
- Stebėti ugdomąsias veiklas, pamokas, atkreipiant dėmesį į dalyko turinį ir jo planavimą, mokymo/si proceso organizavimą, mokinių motyvavimą ir pan.
- Sukaupti patirtinės ir metodinės medžiagos savo dėstomiems dalykams (mokytojų gamtamokslinio ugdymo ankstyvajame ir pradiniame mokykliniame amžiuje patirtis; darželinukų ir mokinių samprotavimo, argumentavimo gamtamoksliniais klausimais iliustracijos, klausimų kėlimo pavyzdžiai ir pan.).
- Susipažinti su mokyklos neformaliuoju ugdymu, dalyvaujant neformalaus ugdymo užsiėmimuose, renginiuose.
- Su mokytojais aptarti stebėtas ugdomąsias veiklas, pamokas, su mokyklos vadovais reflektuoti stažuotę.
Kur vyko stažuotė?
Darželyje – mokykloje „Diemedis“. Kitaip ši įstaiga dar vadinama menine studija „Diemedis“. Ją pasirinkau, nes jaučiu, kad privačias ugdymo įstaigas pažįstu prasčiau nei valstybines. Be to, ši įstaiga turi ir ikimokyklinį, ir pradinį ugdymą, tad mane dominančius klausimus galiu nagrinėti būdama vienoje įstaigoje. Kita vertus, „Diemedis“ daug dėmesio skiria meniniam ir visuminiam ugdymui. Seniai norėjau pamatyti, kaip tai veikia praktikoje, geriau suprasti, kaip menai sujungia kitas disciplinas. Be to, pandemijos laikotarpiu valstybinės mokyklos, kaip rodo situacijos analizė, nesutinka priimti svečių ilgesniam laikui. Kiek žinojau ir kiek supratau išnagrinėjusi mokyklos internetinę svetainę, „Diemedis“ nesivaiko madų ir neužsiima savireklama. Ši mokykla turi savo filosofiją, kuria iš tiesų gyvena. Vadinasi, tikėjausi pamatyti realų mokyklinį gyvenimą.
Ką veikėte stažuotės metu (kokia stažuotės trukmė, eiga, pasiekti rezultatai)?
Pedagoginėse studijose dirbančių dėstytojų pedagoginė stažuotė Lietuvos mokyklose turėtų trukti 2 savaites. Aš stažuotėje buvau vieną savaitę. Kitą savaitę planuoju ateityje, kaip tąsą šios. Ką veikiau? Dar prieš stažuotę su „Diemedžio“ direktoriumi Virgilijumi Pupeikiu išsakėme lūkesčius, tiek mano kaip stažuotojos, tiek mokyklos; suderinome stažuotės programą. Šioje įstaigoje praleidau daugiau nei 40 val. Tai pakankamas laikas, kad ir pamatyčiau, ir pajausčiau, ir pasimokyčiau ir... labai nenusibosčiau Pirmą dieną nuvykusi į stažuotės vietą susitikau su administracija, kurie pristatė mokyklą, aprodė edukacines erdves, atsakė į mano klausimus. Jau tą pačią dieną panirau į ugdomųjų veiklų stebėjimą. Pirmas dvi dienas praleidau darželyje, stebėdama penkiamečių ir šešiamečių ugdomąsias veikas, net ir lauko valandas leidau su vaikais kieme, gavau nemažai jų klausimų, pvz.: Kaip kurmiarausis atsirado jų kieme? arba Kas tai yra vibracija?
Labai sužavėjo atskirų dalykų turinio sąsajos. To negali pastebėti atėjęs į mokyklą vienai pamokai. Stebėjausi, kaip meistriškai mokytojai vysto tai, ką buvo pradėję kolegos, tik jau žvelgdami iš savo dėstomojo dalyko perspektyvos. Radau ir naujų, ir pamirštų metodų ar poveikio mokiniams būdų.
Kokie įspūdžiai, kokios patirties įgijote stažuotės metu?
Patys geriausi įspūdžiai. Geras jausmas vėl panirti į mokyklinį gyvenimą, pajusti mokyklos specifiką ir kitoniškumą, naujai išgyventi pedagogines situacijas, reflektuoti stebėtas ugdomąsias veiklas ir mokytis... Su kolegėmis rengiant Pasaulio pažinimo vadovėlį „TAIP“ 2 klasei viena mano rengta tema sukėlė nemažai diskusijų ir teko atlaikyti šiek tiek kritikos, buvo įrodinėjama, kad ji antrokams per sudėtinga. Tai štai! Mačiau, kaip mokytoja Jurgita su antrokais šią temą gliaudė kaip riešutėlius. Džiaugiuosi tai pamačiusi ir pasitikrinusi, kad turėjau gerą šios temos realizavimo viziją.
Šioje mokykloje pradinėse klasėse pamokos jungtinės - po dvi akademines valandas kaip studentams. Dalyvavau tokiose pamokose ir galvojau, ar pirmokams, antrokams nebus per ilgu, monotoniška. Taigi, kai įdomu, įtrauku, apgalvotos veiklos, tos dvi valandos prabėga nejučia. Užtenka laiko įsigilinti, padiskutuoti, susieti, apmąstyti.
Vieną vakarą dalyvavau Žibintų šventėje. Tokius gražius žibintus darželinukai pasigamino! Nuostabus šešiamečių šešėlių teatro spektaklis tą vakarą buvo parodytas net du kartus.
Dar labai miela buvo sutikti buvusias studentes, dabar mokytojas, stebėti jų pamokas, diskutuoti ugdymo klausimais, džiaugtis jų ūgtimi.
Kas pavyko, o kurie lūkesčiai nepasiteisino?
Atrodo, įgyvendinau viską, ką buvau suplanavusi. Išsinešiau daugiau nei tikėjausi. Prieš išeidama į stažuotę galvojau, kad vieną savaitę praleisiu „Diemedyje“, kitą – kitoje mokykloje. Įpusėjus savaitei supratau, kad nebenoriu plačiai, noriu – giliai. Ir kai tu pažįsti kolektyvą: administraciją; vaikus, kurie tau šypsosi, sveikinasi, klausia, kaip gyveni; mokytojus su skirtingais mokymo stiliais, poveikio mokiniams būdais ir pan. – norisi veikti drauge, bendradarbiauti. Drauge pageneravome keletą idėjų ateičiai: bendrų mokinių ir studentų veiklų, pranešimų konferencijoms ir pan. Dar labai norėčiau atlikti ugdomosios veiklos tyrimą šioje mokykloje.
Taigi nepasiteisinusių lūkesčių nėra, tik radau sau priimtinesnį pedagoginės stažuotės Lietuvos mokykloje modelį: toje pačioje mokykloje su pertrauka. Antroji stažuotės savaitė jau duotų didesnę pridėtinę vertę ir stažuotojui, ir mokyklai.
Su kuo daugiausiai bendravote stažuotės metu, kokius kontaktus pavyko užmegzti?
Turbūt turėjau galimybę susitikti su visais „Diemedžio“ darželyje ir pradinėse klasėse dirbančiais pedagogais. Buvau pakviesta į ikimokyklinio ugdymo mokytojų susirinkimą, kuriame pasidalijau savo įžvalgomis apie ikimokyklinį ugdymą ir pristačiau rengiamas priemones. Direktorius paprašė pasidalinti mintimis vienos lauko erdvės pritaikymo edukacijai klausimu. Pasidalinau. Tikiuosi, ji tikrai bus pritaikyta geografijos mokymui. Dalyvavau pradinių klasių mokytojų kassavaitiniame susirinkime. Įsitikinau, kaip darniai kolektyvas sprendžia net ir mažiausias problemas. Niekada bendruomenės narys nepaliekamas vienas, visi linkę įsiklausyti, suprasti, padėti.
Sunku išskirti su kuo bendravau daugiausiai. Su daugeliu mokytojų susitikome ne vienoje jo vedamoje veikloje ar pamokoje, kartu pietaudavome. Visgi, labiausiai atsakingas už mano stažuotę jautėsi direktorius Virgilijus. Esu jam labai dėkinga. Daug bendravome ir su pavaduotoja Rasa Dikčiene, ritmikos mokytoja.
Ką dar pridurtumėte apie stažuotę mokykloje?
Mano stažuotė buvo kupina mokyklinės realybės epizodų, naujų patirčių, turiningų pokalbių, naujų bendradarbiavimo idėjų užuomazgų, kurias dar reikia išnešioti, subrandinti. Tačiau mokyklos kolektyvui, tariu: esu pasirengusi tolimesniam bendradarbiavimui. O savo kolegoms noriu pasiųsti žinutę, kad pedagoginėse studijose dirbantiems dėstytojams toks tyro vandens gurkšnis tiesiog būtinas. O kiek pasiimsime, priklausys nuo mūsų požiūrio į šią kompetencijų tobulinimo formą, atvirumo, noro ir gebėjimo rasti bei dalintis. Šioje įstaigoje meninis ugdymas labai stiprus. O kai matai kaip jis jungia kitas mokslų sritis, patiki tikru, o ne suvaidintu, visuminiu ugdymu.
„Diemedžio“ mokinių darbų nuotraukos:
