Tarptautinė informatikos moksleivių olimpiada, kaip ir visos kitų mokslų olimpiados, rengiama kiekvienais metais. Lietuvos komanda dalyvauja nuo 1992 metų.
Profesorė Valentina Dagienė daug dėmesio skyrė mokinių informatikos olimpiadoms Lietuvoje, drauge su kolegomis parengė mokomosios medžiagos, organizavo ir vėliau talkino rengiant miesto, rajonų, nacionalinius informatikos olimpiadų etapus.
Pirmoji Lietuvos moksleivių informatikos olimpiada buvo surengta 1989–1990 mokslo metais tuometinės Kultūros ir švietimo ministerijos ir Matematikos ir informatikos instituto iniciatyva. Šių olimpiadų pirmtaku buvo viena pirmųjų ir ilgiausiai veikusių (per trisdešimt metų) Jaunųjų programuotojų neakivaizdinė mokykla, iš tikrųjų, vasaros stovyklų metu surengtos programavimo varžybos.
Nuo 1997 metų Valentina Dagienė ėmėsi vadovauti Lietuvos komandai tarptautinėse informatikos olimpiadose, vadinamoje IOI – International Olympiad in Informatics. 2006 metais išrinkta į Tarptautinės informatikos olimpiados valdymo komitetą, buvo keletą kartų perrinkta. 2007 metais inicijavo IOI konferenciją olimpiadų metų, kurią iki šiol rengia kiekvienais metais. Taip pat įsteigė tarptautinį recenzuojamą žurnalą „Olympiads in Informatics“, V. Dagienė yra šio žurnalo redaktorė, šiemet išleistas 16-asis šio žurnalo tomas.
Tarptautinės olimpiados šiemet vykusios Yogyakartoje, Indonezija, uždarymo metu prof. Valentina Dagienei buvo įteiktas išskirtinis apdovanojimas už nuopelnus IOI bendruomenei. Paklausta, ką profesorei reiškia šis įvetrinimas, ji neslepė, kad yra džiugu gauti apdovanojimą, bet tuo pačių tai yra ir įpareigojimas: „Žinoma, džiaugiuosi, kad mano darbas pripažįstamas pasaulyje, kad galiu padėti daugeliui šalių (informatikos olimpiadose dalyvauja arti 90-šalių komandos). Įsteigtas „Olympiads in Informatics“ žurnalas formuoja ryšius tarpo mokslininkų, netgi ne vienai šaliai padeda atlikti mokslinius tyrimus informatikos ir pedagogikos sandūroje. Kartu ir kelia nerimą: apdovanojimai rodo tarytum kalno viršūnę, reikia rūpintis, kaip perduoti patirtį, kas perimtų olimpiados konferencijų organizavimą, žurnalo leidybą, na kad Lietuva ilgiau išliktų kalno viršuje.“
Olimpiada – tai ne tik kelių dienų renginys per metus. Svarbiausia, olimpiada – tai kryptingas darbas su gabiais mokiniais, jų paieška, ugdymas, puoselėjimas. Tai darbas ne tik su mokiniais, bet ir su mokytojais, studentais, – ugdant juos informatikos temų gilinimo srityse. Tai taip pat jaunimo kūrybiškumo ir problemų sprendimo ugdymas – reikia analizuoti įvairiausius uždavinius ir patiems kurti naujus, reikia nuolatos įvaldyti naujus technologinius įrankius. Olimpiada – tai didelis ratas žmonių, daugiausiai savanorių, padedančių mokiniams siekti programavimo meistriškumo ir drauge patiems tobulinantis.
Pirmoji pasaulinė moksleivių informatikos olimpiada įvyko 1989 m. Pravece, Bulgarijoje. Tuo metu Lietuva dar buvo okupuota ir ji dar negalėjo pasiųsti savos komandos į šią olimpiadą, tačiau į Sovietų Sąjungos komandą pateko vienas Lietuvos moksleivis – Andrius Čepaitis. Jis šioje olimpiadoje buvo vienintelis iš Sovietų Sąjungos komandos, pelnęs aukso medalį.
Priimta, kad olimpiadoje apdovanojamus gauna pusė dalyvių. Aukso, sidabro ir bronzos medalių santykis yra 1:2:3. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos komanda iki šiol nė iš vienos olimpiados dar negrįžusi be apdovanojimų
Valentina Dagienė yra surengusi ne vieną Baltijos šalių moksleivių informatikos olimpiadą. Vieną įspūdingesnių, prie 20 metų Baltijos šalių informatikos olimpiada, surengta Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Tuomet varžėsi Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos moksleiviai. Baltijos šalių informatikos olimpiadų tikslas – ne tik pasitikrinti komandų jėgas, bet ir puoselėti kultūrinius, mokslinius ryšius. Seime vykusi tuomet aštuntoji Baltijos šalių olimpiada išskirtina tuo, kad buvo sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu (tai buvo didelė naujovė prieš dvidešimt metų) dalyvauti visiems norintiems, ne tik sėdintiems Seimo rūmuose: varžybų dienomis užduotys buvo lygiagrečiai skelbiamos internete, o sprendimai priimami elektroniniu paštu. Sprendimus atsiuntė moksleiviai iš Vietnamo, Kinijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Estijos, Makedonijos, Honkongo, Švedijos, Kubos, Indonezijos ir kitų šalių. Ši Seime surengta informatikos olimpiada buvo naudinga visiems: Lietuvos ir užsienio valstybių moksleiviai turėjo progos pabendrauti su kitų šalių bendraminčiais, iš arti pamatyti mūsų Seimą, o Seimo nariai – pamatyti būsimus informacinės visuomenės kūrėjus.
Profesorė neslepia, kad pokyčiai olimpiadų fronte vyksta ir toliau. Prie kaitos proceso stipriai prisideda dirbtinio intelekto tobulėjimas: „Apskritai visame pasaulyje informatikoje vyksta didžiuliai pokyčiai, šalys rengia informatikos ugdymo programas pradedant nuo pradinių klasių ar net ikimokyklinio amžiaus, daugėja programavimo priemonių, jos darosi vis draugiškesnės žmogui, dirbtinis intelektas daro perversmą visose srityse. Vadinasi, olimpiadinis judėjimas turi įtraukti kuo daugiau jaunimo, vaikų. Jau atsirado pasaulinė jaunių informatikos olimpiada. Vyksta įvairiausios patrauklios programavimo varžybos, konkursai. Vienas iš jų – informatinio mąstymo konkursas „Bebras“, kurį mano iniciatyva įkūrėme 2004 metais ir dabar štai jau yra 66 dalyvaujančių šalių tinklas. Labai norėtųsi, kad Lietuva išliktų „Bebro“ tinklo šerdis, kad talkintų kitoms, ypač mažiau pajėgioms informatikos srityje šalims, kad puoselėtų informatinį mąstymą pasaulyje.“