Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvūs sprendimai švietime: nuo sužaidybinimo iki dirbtinio intelekto“ buvo vienas iš paskutiniųjų renginių susijusių su „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ projektu. Net 2 dienas trukusi konferencija sulaukė ne tik universiteto mokslininkų bei dėstytojų, bet ir valstybinių institucijų atstovų, mokytojų, praktikų, skirtingų universitetų studentų, mokinių dėmesio. Apie tai, kokia tai buvo konferencija, kas joje buvo diskutuojama ir kaip ji pavyko pakalbėjome su VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto (UMI) mokslininkėmis doc. dr. Sandra Kaire, doc. dr. Vita Venslovaite ir asist. dr. Daiva Lepaite.
Pats tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos tikslas buvo orientuotas ne tiek į projekto rezultatų pristatymą, kiek į plačią diskusiją apie aktualią tematiką susijusią su inovatyviais sprendimais ir šiuolaikinėmis technologijomis. Inovatyvūs sprendimai buvo neatskiriama ir įgyvendinto „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ projekto dalis. Įgyvendinant šį projektą Vilniaus universiteto dėstytojai gilinosi į mišraus mokymo(si) galimybes ir rengė mišraus pobūdžio kursus studijų programose, dėstytojų-tyrėjų-studentų komandos atliko tyrimus mokyklose, kuriais siekta pasiūlyti inovatyvius sprendimus mokykloms
„Šiuo metu technologijų klausimas švietime, švietimo teorijoje ir praktikoje, ypatingai su ChatGPT, tapo mūsų fokusu ir ne mažai dėmesio buvo skirta dirbtiniam intelektui“ – apie konferencijos tematiką ir pranešimus pasakoja doc. dr. Sandra Kairė.
„Inovatyvūs sprendimai švietime: nuo sužaidybinimo iki dirbtinio intelekto“ mokslinė-praktinė konferencija apėmė didelį kiekį įvairių temų susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau su tikslu orientuotis ne tik į skaitmenines technologijas, bet atsižvelgti ir į fizines.
„Mes stengėmės, galvodami apie technologijas, nesiorientuoti tik į skaitmenines technologijas, bet galvoti ir apie fizines technologijas, kadangi technologijos bendrai ugdymo procese ir kontekste atlieka svarbų vaidmenį ir nebūtinai jos turi būti skaitmeninės“ – teigia doc. dr. S. Kairė.
Pirmoji konferencijos diena vyko VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), kuriame buvo vykdomi pristatymai su įvairiomis diskusijomis. Pirmoji konferencijos diena subūrė platų Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei praktikų ratą. Pranešimus apie skaitmenines technologijas švietime, dirbtinio intelekto galimybes bei iššūkius ir ribotumus, sužaidybintų sprendimų ugdymo praktikoje potencialą skaitė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovė, Dublino miesto universiteto (Airija), Nacionalinio centrinio universiteto (Taivanas), Londono universiteto koledžo (JK), Liublijanos universiteto (Slovėnija), Islandijos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai/ės, praktikai/ės iš Demokratinės mokyklos, Ateities pamokos ir The Critical. Konferencija taip pat kvietė aktyviai diskutuoti apie būsimų pedagogų rengimo iššūkius šiandieniniame kontekste ir technologijų vaidmenį.
Antrąją konferencijos dieną skirtingose Lietuvos vietose vyko praktinės dirbtuvės, pristatančios inovatyvius sprendimus. Dublino miesto universiteto, Vilniaus universiteto dėstytojai/os ir praktikai/ės vyko į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių apskrityje esančias bendrojo ugdymo įstaigas, kuriose vyko diskusijos bei interaktyvios veiklos. Tyrėjai vedė užsiėmimus ir dalinosi patirtimi su mokytojais, mokiniais bei administracijų darbuotojais.
„Dėstytojai ir praktikai, kurie dirba pas mus, pavyzdžiui studijų programose, važiavo ir vedė praktinius užsiėmimus arba mokytojams, arba mokiniams ir vienaip ar kitaip taikė inovatyvius sprendimus, kurie galėjo būti ir fiziniai ir susiję su skaitmena“ – pasakoja doc. dr. S. Kairė.
Paklausus, kaip kilo idėja aplankyti mokyklas mokslininkė atsakė, kad „labai norėjosi praktinio aspekto ir jam skirti daug dėmesio, o ne tik teoriškai apie tai kalbėti. Natūraliai atėjo idėja, kad galime vykti į mokyklas. Turėjome ne vieną mokyklą, kuri buvo įsitraukusį į planinį projektą skirtingais formatais (atliko tyrimus, dirbo su dėstytojais ir t. t.). Tikslas buvo važiuoti į skirtingas mokyklas ir aprėpti plačią Lietuvos dalį, ne tik Vilnių“.
2 dienas trukusi mokslinė-praktinė konferencija neapsiėjo be tam tikrų trikdžių. Laimei, buvę įvykiai sukūrė smagų prisiminimą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkams, praktikams.
„Antroji konferencijos diena ir labai daug sniego... Užsienio kolegoms tai darė milžinišką įspūdį, jie viską filmavo, jiems buvo taip įdomu, kad net vėliau pasivaikščiojimai po mokyklas nebuvo tiek svarbūs, kiek kas vyksta už lango, kad vaikai žaidžia ir slidinėja. O pats vykimas buvo gan įdomus, kada važiuojame ryte link mokyklos ir į 2 kalnus neužvažiuojame. Mums organizatoriams tai kėlė šiek tiek streso, kad galbūt mes neatvažiuosime iki vietos, o užsienio kolegoms tai buvo visiškai kažkas nerealaus, važiuoji ir neužvažiuoji, slysti žemyn, tada važiuoji kitu keliu. Daug šarmo davė pats oras ir didelis kontrastas tarp pirmos ir antros dienos. <...> Bet šalia to tai kūrė tokią šventinę atmosferą, ką iki dabar prisimena užsienio kolegos“ – linksmai prisimena doc. dr. S. Kairė.
UMI institutas dar tik pasibaigus mokslinei-praktinei konferencijai jau pradėjo naują veiklą susijusią su žaidimų laboratorija esančia VU Verslo mokykloje. Mokslininkai jau yra pateikę keletą projektų susijusių su edukologinių tyrimų proveržio programa (skelbta LMT) ir kiti ateities projektai orientuoti į skaitmeninį švietimą bei technologijas.
„Ši tema vienaip ar kitaip jau tampa mūsų instituto mokslininkų ir kolegų tyrimo lauku. Turime puikią planinio projekto metu susibūrusią sužaidybinimo komandą, pasiūliusią 6 sužaidybinimo sprendimus, kurie gali būti integruoti į studijų programas ir mokytojų veiklose rengiant pedagogus. Tai matome, kad kolegos jau rengia metodinę priemonę, o aš manau, kad ši komanda, kurią sudaro ir mokslininkai ir doktorantai, ir praktikai tikrai toliau puikiai dirbs“ – pasakoja doc. dr. S. Kairė.
Mokslininkės džiaugiasi sulaukę daug pozityvaus grįžtamojo ryšio iš konferencijos dalyvių, kurie pozityviai akcentavo temų įvairovę, temą analizuojančių pozicijų įvairovę, įtraukiančius pranešimus ir pan. Plačiau apie pirmosios ir antrosios sekcijos pranešimus ir jas moderavusių mokslininkių įspūdžius skaitykite žemiau esančiame tekste.
Įspūdžiai ir įžvalgos apie pirmąją konferencijos sekciją. Moderatorė: doc. dr. Vita Venslovaitė
Sekciją užpildė apžvalginiai ir praktiniai pranešimai, kuriuose buvo kalbama apie dirbtinį intelektą, ChatGPT ir kitas programas, nuomonių apie jų naudojimą ugdyme dvilypumą, programų taikymo ugdymo procese būdus.
„Pristatant ChatGPT programą buvo aptarti įvairiausi svarbūs aspektai, kuriuos reikėtų žinoti prieš pradedant su ja dirbti. Pirmiausia išryškinti etiniai aspektai, pateikta įvairiausių patarimų ir gudrybių, kaip apeiti tam tikrus dalykus, kadangi programoje informacija ne visada būna teisinga, o kartais net gi skatinami tokie dalykai, kaip diskriminacija. <...> Nežinantys, kokia tai programa ir kaip su ja dirbti, turėjo puikią progą su ja susipažinti“ – pasakoja doc. dr. Vita Venslovaitė.
Taip pat pranešimų metu buvo diskutuojamos teorinės prieigos kalbant apie dirbtinio intelekto programas.
„Buvo diskutuojama, kaip dirbtinio intelekto pagalba galime skatinti kritinio mąstymo ugdymą, nes tai šiuo metu yra labai aktualu“ – prisimena doc. dr. Vita Venslovaitė.
Pirmosios sekcijos metu buvo aptartas ir įtraukusis reflektavimas mokyklose pristatant REFLEKTUS programą, kurios nuolatinis vartojimas išmoko asmenis dažniau reflektuoti ir pristatyti tyrimų, susijusių su programos naudojimu, rezultatai. Buvo diskutuojama apie sužaidybinimą ir kūrybiškumą pristatant Atvirų dirbtuvių metodą.
„Atvirų dirbtuvių metodo esmė yra ta, kad kiekvienas norintis mokinys gali ateiti ir dirbti sutartu laiku. Ir tai nėra technologijų pamoka, o tas sutartas laikas. Mokiniai turi laisvą pasirinkimą, kada ateiti ir ką jie nori daryti. Mokiniai dirba su įvairiais įrankiais ir stengiasi visas savo realias kūrybines idėjas realizuoti, o mokytojas yra tik kaip patarėjas. Jei mokinys skirtu laiku nepabaigia darbo, jis gali jį baigti vėliau“ – pasakoja doc. dr. Vita Venslovaitė.
Sekciją moderavusi mokslininkė džiaugiasi jos sėkmingumu, aplinkinių susidomėjimu joje pristatytomis temomis ir įsitraukimu diskusijų metu.
„Auditorijoje buvo dauguma mokytojų, kurie mokslininkų, pristačiusių ChatGPT ir kitas programas, ilgai nenorėjo paleisti, nes jiems ši tema buvo labai įdomi. <...> Sekcijoje skaityti pranešimai išties buvo įdomūs ir aktualūs. Mano manymu, šiuo metu mes dar tik svarstome apie dirbtinį intelektą ir jo programų taikymą ugdyme. Kol kas galvojame, kas ką įveiks: ar dirbtinis intelektas mus ar mes jį? Tačiau čia iškyla ir filosofinių klausimų, kas protingesnis: ar žmogus ar dirbtinis intelektas? Bet galiausiai dirbtinis intelektas taps ugdymo proceso dalimi ir mūsų kasdienybe“– sako doc. dr. Vita Venslovaitė.
Įspūdžiai ir įžvalgos apie antrąją konferencijos sekciją. Moderatorė: asist. dr. Daiva Lepaitė
Sekciją užpildė tiek gyvi, tiek nuotoliniai pranešimai, kuriuose buvo aptariama technologijų įtaka ateities mąstymo pokyčiams, globalios technologijų/inovacijų tendencijos ir sąveikos veikiančios technologijų ir mąstymo perspektyvas, švietimo įsitraukimą mokant apie ateities technologinio raštingumo poreikius, vizijų kūrimo ir planavimo svarbą.
Sekcijoje buvo pristatyti du pranešimai iš Dublin City University.
„Pirmojo pranešimo metu buvo aptartos 7 didžiosios inovacijos, kurios veikia ir technologijų ateitį ir mūsų mąstymą apie ateitį, tai be jokios abejonės būtų dirbtinis intelektas, 5G technologijos, blockchain, robotika, 3D printing, didieji duomenys ir daiktų internetas“ – prisimena dr. Daiva Lepaitė.
Antrasis pranešimas pristatė prototipą, kaip studentų praktikos simuliatorius, kuris sukuria galimybes į studijas integruoti virtualią realybę ir sukuria studentams saugią praktikavimosi aplinką ruošiantis atlikti studijų praktiką realioje mokyklos aplinkoje.
„Tyrėja iš UCL (University College London, Jungtinė Karalystė) pristatė savo pedagoginę patirtį, kaip integruoja žaidimus į literatūros mokymą. Sukurdama tokią, kaip ir trečią erdvę, kurioje moksleiviai gali patirti įvairias scenas, ypatingai kovų scenas, kurios yra aprašytos klasikiniuose kūriniuose. Mokslininkė kaip pavyzdį panaudojo W. Šekspyro kūrinį. Moksleivių patirtis virtualių kovų scenose padėjo labiau įsitraukti analizuojant klasikinius kūrinius, kuriuos jie turi skaityti senąja britų kalba. Per žaidimo patirtį moksleiviams kitaip atsiveria tekstai ir tai yra išnaudojama juos sudominant klasikine literatūra“ - pasakoja dr. Daiva Lepaitė.
Antrosios sekcijos metu buvo pristatyti ir projekto PLACEDU rezultatai, kuomet buvo sukurta META platforma, kuri prieinama tiek dėstytojams, tiek studentams kaupti įvairias nuotolinio mokymosi patirtis. Daugiau informacijos apie META platformą rasite ČIA.
Sekciją moderavusi mokslininkė džiaugiasi sekcijos temų įvairove, dėstytojų patirčių ir realių ugdymo praktikų pavyzdžių gausa.
„Buvo puiki galimybė išgirsti, ypatingai kolegų iš Dublino ir iš Londono universitetų, patirtį, kaip praktiškai technologijos ir įvairios sukurtos technologijų galimybės yra įsiskverbusios į ugdymo procesą ir keičia dėstytojų veiklą. Šios patirtys buvo labai įdomios“ - prisimena dr. Daiva Lepaitė.