kibernetika ir josKetvirtadienį 18 val., 2023 m. gruodžio 21 d., Vilniaus Universiteto Filosofijos institutas ir šiuolaikinio meno bei kultūros erdvė „Medūza“ kviečia studentus, akademinės bendruomenės narius bei visus susidomėjusius į VU Filosofijos institute studijuojančio doktoranto Roko Vaičiulio viešą paskaitą. Paskaita vyks Medūzos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius).

XX a. kibernetikos mokslo pradininkas Norbertas Wieneris kibernetiką įvardino kaip valdymo ir komunikacijos procesų stebėjimą gyvūnų ir mašinų veiklų sferose. Vėlesni mąstytojai, tokie kaip Heinzas von Foersteris, kibernetikos sampratoje išryškino priežastinių santykių bei ciklinių ryšių svarbą ne vien išoriniuose procesuose, bet ir pačiame mąstyme. Pastarieji kibernetikos motyvai sykiu padarė įtaką besiformuojančiam XX a. antros pusės filosofiniam kraštovaizdžiui, kuriame svarstyti modernių technologinių kultūrų procesai ir sąvokos, tokios kaip skaitmenizacija, patyrimas, gamyba ir vartojimas ar atminties bei informacijos funkcionavimas visuomenėje.

Šių dienų globalinių technologinių ir ekologinių permainų akivaizdoje kartu kyla ir nauji iššūkiai filosofiniam mąstymui: greta tokių klausimų kaip „Koks yra santykis tarp individo, gamtos ir mašinos?“ ir „Kaip suprasti informacijos vaidmenį šiuose santykiuose?“ taip pat atsirado klausimas, kaip turėtume suprasti valdymo bei grįžtamųjų ciklų sąvokas technologinės automatizacijos bei klimato kaitos kontekste.

Kibernetikos filosofinės interpretacijos nėra vienalytės – esama požiūrių įvairovės, kurie svarstytų pačią kibernetikos sąvoką ar taikytų jos konceptualinius principus, todėl ši paskaita skiriama skirtingų kibernetikos sampratų ar taikymo sričių apžvalgai. Pirma bus pristatomos pamatinės kibernetinių mąstytojų idėjos (N. Wiener, C. Shannon, G. Bateson, H. von Foerster, H. Maturana ir F. Varela), toliau bus pažymimas XX a. antros pusės filosofijos santykis su kibernetinėmis idėjomis (J. Baudrillard, J.-F. Lyotard, B. Stiegler, G. Simondon) ir galiausiai – išryškinami kibernetinės minties motyvai antropoceno, ekologijos (B. Latour) ir automatizuotų technologijų (Y. Hui) reiškinių interpretacijose. Bendras šių interpretacijų bruožas yra ne vien santykio tarp žmogaus ir gamtos, bet ir santykio su mašinomis sąvokos praplėtimas, siekiant plėtoti holistinį, tarpdisciplininį mąstymą.

Paskaita vyks lietuvių kalba.


lmt 2Paskaita vykdoma kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos