Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.
Siekiant užtikrinti platų šių studijų prieinamumą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas nuo šių metų prisijungia prie aukštųjų mokyklų ir jų padalinių, siūlančių esamiems ir būsimiems vadovams įgyti reikiamą kvalifikaciją.
Vilniuje vykdomos studijos, skirtos vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, pritaikytos dirbantiems asmenims. Jos yra finansuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis, tad šiuo metu VU FsF Ugdymo mokslų institute yra galimybė pasiūlyti net 17 valstybės finansuojamų vietų.
Parengti kompetentingus vadovus aktyviai vadybinei veiklai bendrojo ugdymo mokyklose skirta VU FsF Švietimo politikos ir lyderystės mokyklų vadovams magistrantūros šaka orientuota ne tik į dabarties, bet ir ateities švietimo iššūkius. Studijų mentorius yra docentas, patyręs praktikas dr. Sergejus Neifachas. Dėstytojai – žymiausi Lietuvos edukologai, aukščiausių kompetencijų turintys mokslininkai ir praktikai, dirbantys švietimo politikos, administravimo ir lyderystės lauke: profesorė dr. Lilija Duoblienė, profesorius dr. Rimantas Želvys, profesorius dr. Arūnas Poviliūnas, docentė dr. Irena Stonkuvienė, doc. Vita Venslovaitė, doc. Sandra Kairė, partnerystės profesorius Kęstutis Kaminskas, partnerystės docentė Eglė Daunienė, Nacionalinio NVO švietimo tinklo vadovė Judita Akromienė, dr. Irena Raudienė ir kiti.
Esami ir būsimi mokyklų vadovai gilinsis į švietimo politikos ir vadybos, švietimo sociologijos, švietimo teisės, ekonomikos ir finansų, lyderystės strategijos švietime klausimus. Mokysis ugdymo turinio vadybos, tyrimų metodologijos, šiuolaikinės ugdymo filosofijos. Bus nagrinėjamos tokios aktualios šių dienų temos, kaip demokratiškos mokyklos kūrimas, medijų, technologijų – be kita ko, ir dirbtinio intelekto – poveikis mokyklai, tarpkultūriškos ir įtraukios mokyklos kūrimas, tiesioginės migracijos patirties turinčių vaikų integracija mokykloje ir kita.
Studijų dalyviai savo praktikoje kylančias problemas ir jiems rūpimas aktualias temas galės aptarti Lyderystės forumuose, kuriuose ne tik bus ieškoma problemų sprendimo būdų, bet ir galės susiburti veiksni bendruomenė, gebanti inicijuoti švietimo pokyčius ir aktyviai formuoti švietimo politiką.
Nemažiau svarbu, jog studijų dalyviams bus privaloma tarptautinė stažuotė užsienio mokyklose ar kitose švietimo įstaigose, kas praplės jų švietimo lauko ir problematikos matymą. O derinti studijas ir darbines pareigas leis numatytas tvarkaraštis: užsiėmimai vyks ketvirtadieniais – šeštadieniais, du kartus per mėnesį, bus galimybė pagal kurso specifiką pereiti visai grupei prie darbo nuotoliniu būdu.
Plačiau apie Švietimo politikos ir lyderystės mokyklų vadovams studijas: Švietimo politika ir lyderystė mokyklų vadovams - VU Filosofijos fakultetas
Po pirmojo etapo likusias laisvas vietas galite rasti čia: II_P_programu_II_ETAPO_vietos_v03.pdf (vu.lt)