„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.
Miesto fenomeną ir socialinius judėjimus tyrinėjantis mokslininkas teigia, kad sociologija yra disciplina, siūlanti tiesą apie socialinę realybę ir teikianti viltį, jog esamą realybę galima pakeisti: „Apie socialinį gyvenimą mes visi turime savo nuomonę, bet sociologija siūlo tiesą – parodo socialinius faktus, kurie žmonėms kartais būna visiškai netikėti. Tie faktai naikina stereotipus, pasipriešina galiai. Sociologija kaip disciplina siūlo viltį susitarti, kad apie socialinę realybę galimi ne tik politiniai ginčai, bet įmanoma atrasti tiesą – kaip iš tikrųjų yra. Tai profesiniu požiūriu, ko gero, vienas įdomiausių dalykų.“
Socialinių mokslų karalienė ir jaunimo tapatybės paieškos
Plačiomis sociologijos galimybėmis, kurias siekia atskleisti ir savo studentams, neabejojantis dr. T. Šarūnas sako, jog net galios struktūros yra visų mūsų susitarimo reikalas.
„Vadinu sociologiją socialinių mokslų karaliene, nes ji suteikia visapusiškų žinių apie visuomenę. Man atrodo, tai ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie atsitraukė nuo tėvų ir ieško savo vietos sociume. Mes duodame įrankius surasti sau artimą temą, o vėliau renkantis praktinį kelią arba tolesnes studijas – sublizgėti labai skirtingose profesinėse situacijose. Išmokome, kaip parodyti savo kompetencijas: būti geresniu marketingo ekspertu nei bet kuris kitas, pademonstruoti įžvalgumą dirbant socialinį darbą, priimant politinius sprendimus, nes žmogus jau žino, kaip yra susistruktūravęs politinis laukas, kodėl mūsų visuomenėje yra kitaip, negu kitose visuomenėse“, – sako dr. T. Šarūnas.
Pavyzdžiui, vienas iš neseniai VU Filosofijos fakultete apgintų sociologijos diplominių darbų buvo apie jaunimo politinį dalyvavimą. Buvo keliami klausimai: nuo ko priklauso jaunų žmonių politinis aktyvumas, kokios yra jų dalyvavimo formos, ar jaunimas apskritai yra įsitraukęs į politinį gyvenimą? Jei jaunesnioji karta neina balsuoti rinkimuose, ar tai reiškia, kad ji nėra politiškai aktyvi?
Pasak dr. T. Šarūno, tyrimas atskleidė, kad jauniems žmonėms yra priimtinos kitokios politinio aktyvumo formos, tokios kaip savanorystė, protestai ir pan., o platesne prasme „leido atrasti įdomių dalykų apie mūsų visuomenę, kurie paneigia išankstines nuostatas, įprastai formuojamas stebint viešąją erdvę“.
Studentų darbai – nerimta?
Mokslininkas džiaugiasi, kad sociologijos studijose VU – akivaizdus dėstytojų ir studentų santykių pokytis, lyginant su jo paties studijų laikais: „Anksčiau universitete tekdavo išgirsti – „ai, čia studentų darbas, tai nėra rimta“. Man tokia nuostata nepriimtina. Šiandien žmogus, atėjęs į universitetą, nuo pat pirmų metų dalyvauja mūsų tyrimuose. Tiesa, toks santykis reiškia, kad atsiranda daug paslėpto darbo dėstytojui, bet mes linkę dėti pastangas, kad visus ketverius bakalauro studijų metus studentai nebijotų klysti, iš klaidų mokytis ir kad matytų, jog jų pastangų vaisiai yra svarbūs.“
Vadovaujami dr. T. Šarūno ir jo kolegės dr. Dalios Čiupailaitės-Višnevskos, VU Filosofijos fakulteto sociologijos studentai jau trečius metus vykdo miestiečių apklausas visuomenei aktualiomis temomis: kaip žmonės leidžia laisvalaikį, koks yra jų santykis su gamta, požiūris į miškų kirtimus ir pan.
„Su Dalia tyrinėjame miestiečių nuostatas. Studentų surinkti duomenys pasitarnauja mūsų moksliniams tyrimams: jie tampa mūsų bendradarbiais – prasmės bendrakūrėjais – nuo pat pirmo kurso. Ką dar gauna studentai? Tyrimo organizavimas yra labai praktiškas dalykas, reikalaujantis beveik vadybinių įgūdžių. Jie išmoksta sukurti klausimynus, suorganizuoti sklandų procesą, užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tyrime dalyvaujančių žmonių teisės – būtų užtikrintas konfidencialumas ir duomenų tikslumas, kokybė. Jie išmoksta dirbti komandoje – susikurti tam tikras taisykles ir jų laikytis“, – pasakoja dr. T. Šarūnas.
Europoje – net 37 sociologijos „cechai“
Sociologijos šakos yra labai įvairios – ekonominė, švietimo, kultūrinė, miesto, gamtos sociologija ir t. t.
„Europoje yra 37 pripažinti sociologijos „cechai“ – atskiros mokyklos, kurių didžiąją dalį aptariame mūsų studijų metu, – plačią savo mėgstamos disciplinos aprėptį nusako dr. T. Šarūnas. – Turime galimybę su kiekvienu studentu ieškoti jo individualaus kelio į šitą įdomų pasaulį: ką ir kaip jis ar ji norėtų praktikuoti. Iš tiesų grupiniuose darbuose gali sublizgėti labai įvairių gebėjimų žmonės. Pavyzdžiui, vieni moka kurti ryšį su kitais žmonėmis, kiti – nuodugniai perskaityti labai sudėtingą tekstą ir padėti kolegoms jį suprasti. Galima gilintis į teorinį, labiau tiriamąjį darbą, rinktis kiekybinius arba kokybinius metodus. Kai kurie studentai tampa puikiais duomenų analitikais, kurių paklausa mūsų – duomenų pertekliaus – amžiuje tik auga. Versle, viešajame sektoriuje, nevyriausybinėse organizacijose – visur reikia specialistų, gebančių suteikti prasmę duomenims, išsiaiškinti, ką jie kalba apie organizaciją arba visuomenę per se. Sociologiją gali praktikuoti labai įvairaus kirpimo žmonės“, – įsitikinęs dr. T. Šarūnas.
Pasak jo, turint minty, kad sociologija dėstoma VU Filosofijos fakultete, ją galima vadinti ir praktine filosofija, kuri leidžia ne tik išsiaiškinti tiesą, bet ir pasiūlyti būdų problemoms spręsti.