Kadras iš Tibeto kultūros dienų VU c Linas JakučionisIndiškas saris, turkiška kava, korėjiečių populiarioji muzika ar japoniški komiksai „manga“ dažnam siejasi su egzotiškais tolimų kultūrų reiškiniais, kurių pažinimas – labiau pramoga, nei mokslas. Visgi pažvelgus giliau, toli nuo Lietuvos kaimynystės esantis Azijos ir Artimųjų Rytų regionas yra aktualių politinių įvykių bei įtampų epicentras. Šių kraštų pažinimas ir bendradarbiavimo šiuose regionuose plėtojimas leidžia Lietuvai stiprinti diplomatinius ryšius, užsitikrinti ekonominę gerovę. Tai, kad Azija ir Artimieji Rytai tampa vis reikšmingesni Lietuvos užsienio politikos kontekste, liudija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bendradarbiavimas.

Regione veikia penkios Lietuvos diplomatinės atstovybės Japonijoje, Indijoje, Australijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre bei prekybos atstovybė Taivane. Savo ruožtu Vilniuje veikia diplomatinės Japonijos, Indijos, Turkijos, Kinijos diplomatinės atstovybės ir Taivaniečių atstovybė bei septynių šio regiono šalių garbės konsulai Lietuvai. Ambasadą Lietuvoje kuria ir Pietų Korėja.

URM pažymi, kad pastaraisiais metais tarptautinėje arenoje ypač išaugo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono svarba. 2023 m. buvo patvirtinta URM parengta Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategija Lietuvai „Už saugesnę, atsparesnę ir ekonominį augimą užtikrinančią ateitį“, kurios tikslas – prisidėti prie Lietuvos saugumo stiprinimo, skatinti ekonominę gerovę ir tinklaveiką šiame pasaulio regione.

Pasak Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio: „Mūsų valstybės gebėjimas veikti ir bendradarbiauti su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis nuolat auga – bendradarbiavimo plėtra yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonominės ir užsienio politikos dalis. Geresnis tarpusavio pažinimas plėtojamas ir akademinėse institucijose, visų pirma – per Azijos studijų centrų veiklą Lietuvos aukštosiose mokyklose, tarp jų – ir Vilniaus universitete.“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų institute vykdomos Azijos studijos sutelkia dėmesį į skirtingas Azijos šalis ir regionus – Artimuosius Rytus (Turkiją, Iraną ir Arabų šalis), Indiją ir Pietų Aziją, Kiniją ir Taivaną, Korėją ir Japoniją. Pasak instituto vadovo doc. dr. Deimanto Valančiūno: „Mūsų institute Azija studijuojama tiek iš istorinės, tiek ir iš šiandienos aktualijų perspektyvos, pasitelkiant vienus geriausių Lietuvos specialistų bei užsienio mokslininkus. Institutas vienintelis Lietuvoje suteikia galimybę studijuoti Indijos ir Pietų Azijos regioną, apimantį Indiją, Pakistaną, Bangladešą, Šri Lanką, Nepalą ir kitas šalis, bei pasižymintį didžiule kultūrine, etnine, religine ir lingvistine įvairove.“

Doc. dr. D. Valančiūnas pabrėžia, kad studentams „iš vidaus“ pažinti Azijos ir Artimųjų Rytų kultūrų ypatumus bei patobulinti studijuojamo regiono kalbines kompetencijas ypač padeda suteikiama galimybė net pusę bakalauro studijų laiko praleisti šių šalių ir kituose užsienio universitetuose. Be to, atskiros studijų programos turi savo rėmėjų ir bendradarbiauja su ambasadomis. Antai Turkijos ambasada jau penkerius metus skiria skatinamąsias stipendijas pasirinkusiems Turkijos regiono ir turkų kalbos specializaciją ir baigusiems pirmuosius du studijų semestrus. Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Görkem Barış Tantekin patikino, kad 2024–2025 studijų metais skatinamoji stipendija numatyta skirti net dešimčiai tokių studentų.

Pasak Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio: „Globaliame pasaulyje įvairūs regionai tampa vis labiau susiję ir tai, kas juose vyksta, atsiliepia ir Lietuvos valstybės raidai, saugumui ir jos piliečių gerovei.“

VU FsF Azijos studijų programa suteikia galimybę tapti itin paklausiais ir reikalingais Azijos regiono specialistais, ne tik mokančiais Azijos šalių kalbas, bet ir išmanančiais regiono kultūrinę įvairovę, socialinę bei politinę specifiką.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos