Sveikinu visus ir visas su naujųjų akademinių metų pradžia!
Sveikinu kiekvieną, po vasaros atostogų sugrįžusį į Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą. Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną, kas į mūsų bendruomenę šiandieną įsijungia pirmą kartą.
Akademinių metų pradžios šventė kasmet yra proga šiek tiek iškilmingiau, kol dar nepaskendome kasdienių darbų rutinoje, platesnėje perspektyvoje pamąstyti apie tai, kur ir kodėl vieni iš mūsų sugrįžome, o kiti prisijungėme.
Kokie yra esminiai Filosofijos fakulteto genetinio kodo elementai?
Filosofijos fakultetas buvo vienas iš dviejų fakultetų, veikusių nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo prieš 445 metus. Per daugybę metų universitete daug kas keitėsi, tiek formos, tiek ir turinio požiūriu. Nebūtų tikslu sakyti, kad išlaikome daug tiesioginių sąsajų su tuo šešioliktojo šimtmečio Filosofijos fakultetu. Tačiau dabartinį ir senąjį Filosofijos fakultetus sieja vienas svarbus ir, drįsčiau teigti, neatsitiktinis panašumas. Tai – platus ir daugiadalykinis jo pobūdis. XVI amžiaus universitetuose ir mokslo bei žinojimo sąrangoje apskritai terminas „filosofija“ buvo suprantamas plačiau nei šiandieną. Būtent ši plati filosofijos, kaip įvairiapusio žinojimo ir pažinimo siekio, samprata yra išlaikoma mūsų Fakulteto pavadinime.
Šiandieninis Filosofijos fakultetas tęsia ir puoselėja daugiadalykiškumo tradiciją, skirtingų prieigų ir požiūrių polilogą. Galbūt kam nors iš šalies gali pasirodyti keista, kad Filosofijos fakultete veikia ne tik Filosofijos institutas, bet ir Psichologijos institutas, Ugdymo mokslų institutas, Sociologijos ir socialinio darbo institutas bei Azijos ir transkultūrinių studijų institutas. Kad čia vyksta ne tik filosofijos, bet ir psichologijos, sociologijos, kriminologijos, socialinio darbo, pedagogikos, socialinės politikos, Azijos regionų ir religijos studijos.
Daugiadalykiškumas, skirtingų teorinių perspektyvų ir interesų derinimas yra mūsų Fakulteto genetikoje. Bet neturėtume galvoti, kad tai savaime suprantamas dalykas, tiesiog esantis ir klestintis be jokių pastangų.
Antrą itin svarbų genetinio kodo elementą Fakultetui istorija padovanojo prieš 35 metus. Prieš vos daugiau nei savaitę minėjome Baltijos kelio – vieno iš ypatingiausių įvykių, tebesaugomų gyvojoje tautos atmintyje – sukaktį. Baltijos kelias rodė ryžtingą apsisprendimą atsikratyti svetima valia primestų suvaržymų, baime grįstos kontrolės, minties ir gyvenimo laisvės ribojimų. Tai, kad Filosofijos fakultetas mūsų universitete buvo atkurtas tais pačiais metais, kuriais įvyko Baltijos kelias, nėra atsitiktinis dalykas.
Universitete ir visuomenėje buvo aiškiai suvokta, jog moderni, europietiška, išties demokratiška valstybė nebus įmanoma be laisvo, ideologiniams tikslams nesubordinuoto mąstymo. Taip 1989 metais atkurtas Filosofijos fakultetas greta gavo papildomą vertybinį įskiepį ir daugiadalykiškumą papildė ryžtas saugoti laisvę – laisvę moksle, studijose, laisvę kasdieniame ir politiniame gyvenime.
Neturėtume pamiršti, kad tikroji mūsų Fakulteto bendruomenės stiprybė, tikroji jo kuriama vertė universitetui, Lietuvos valstybei ir visuomenei yra neatsiejama nuo jo prigimtinių elementų – daugiadalykiškumo ir laisvės.
Tai, kad juos paveldėjome iš Fakulteto praeities, mus įpareigoja juos palaikyti ir perduoti ateinančioms kartoms. Bet tai nėra daiktai, kuriuos galime išsaugoti užrakintus dekanato seife ar dar kur nors. Jų negali išsaugoti koks nors vienas žmogus. Jie ko nors verti ir gyvi tiek, kiek jie palaikomi kasdieniame Fakulteto gyvenime.
Įsivažiavus akademiniams metams, įvairių veiklų rutinoje, kai tenka koncentruotis į smulkias kasdienių darbų ir užduočių detales, visiškai natūraliai šiuos didingus dalykus paliekame kyboti kažkur aukštai, kur mūsų žvilgsniai ir mintys ne visada tepakyla. Be to, mokslą ir studijas neretai tenka vertinti, pasitelkiant iš išorės primetamus vertinimo kriterijus, kurie ne visada atskleidžia tikrąją jų vertę. Pradedant naujuosius akademinius metus, norėčiau pakviesti nepasiduoti rutinai ir skirti gyvą dėmesį Fakulteto gyvenimui, aktyviai persisunkti jo įvairove ir laisvės dvasia bei ją skleisti.
Kviečiu neužsidaryti ir nesitenkinti, nesidangstyti siauros specializacijos ar formaliais pareigybiniais aprašymais. Gerai žinome, kad pasiteisinimų visada galima surasti, bet kiekviena praleista paskaita, kiekvienas akademinis renginys, kuriame atsisakome sudalyvauti ar kurį tiesiog ignoruojame jo nepastebėdami, yra prarasta proga įpinti giją į gyvą Fakulteto istoriją.
Filosofijos fakulteto istorija yra tarsi siūlas, kurio galą mes perimame iš ankstesnės bendruomenės, kurį verpiame toliau ir kurį perduosime vėlesnėms kartoms. Dabar į šį siūlą pinamos gijos yra mūsų rankose. Kiekvienas parašytas straipsnis ar projektas, pranešimas konferencijoje, pasisakymas auditorijoje, spaudoje ar spontaniškoje diskusijoje Bursų kieme, idėjos ar siūlymai, kaip dar galėtume pagerinti Fakulteto aplinką, patobulinti vadinamuosius administracinius ar akademinius procesus – visa tai yra dėmesio kolegoms ir rūpesčio bendruomene forma.
Nuolatinė idėjų apykaita yra gyvybiškai svarbi mūsų Fakulteto kraujotakai. Kviečiu to nepamiršti, žiūrėti į tai atsakingai ir pagal išgales dalyvauti.
Dar kartą nuoširdžiai sveikinu visas ir visus su akademinių metų pradžia!
VU Filosofijos fakulteto dekanas – prof. dr. Jonas Dagys